captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujai specialybei – itin dideli sveikatos apsaugos ministro lūkesčiai

20–30 proc. populiacijos kasmet sunaudojama beveik trys ketvirtadaliai sveikatos priežiūros resursų. Nors šie pacientai gyvena ilgiau, tačiau jų gyvenimo kokybė nėra labai gera. Santariškių klinikose surengtoje spaudos konferencijoje kalbėta, kad didelės viltys dedamos į gyvensenos medicinos specialistus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

VUL Santariškių klinikų direktorė valdymui Elena Jurevičienė pasakojo, kad gydomų pacientų gyvenimas, tenka pripažinti, nėra pavydėtinas.

„Gerėjant sveikatos priežiūrai bei gyvenimo sąlygoms, ilgėjant gyvenimo trukmei, daugybinės lėtinės ligos tampa norma. Tai sudaro 20–30 proc. Populiacijos, kuriai kasmet naudojama iki 74 proc. Sveikatos priežiūros resursų. Deja, tokie pacientai, nepaisant didelio sveikatos priežiūros sektoriaus dėmesio, gyvena trumpiau, o jų gyvenimo trukmė žymiai blogesnė dėl dažno ir ilgo gydymo ligoninėje, dažnų apsilankymų pas gydytojus, šalutinio daugybės vartojamų vaistų poveikio“, – sakė E. Jurevičienė.

Jos teigimu, Lietuvoje pristatyto tyrimo metu paaiškėjo, jog daugybinėmis ligomis sergantys pacientai dažniau kaip du kartus lankosi pas savo šeimos gydytoją, papildomai apie 260 tūkst. dienų gydosi ligoninėje bei turi net 60 proc. didesnę riziką pakartotinai patekti į ligoninę per vieną mėnesį nuo išrašymo.

„Kalbant apie lėtines ligas, niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje vyrauja kardiovaskulinės ligos – arterinė hipertenzija, koronarinės širdies ligos, širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimas, taip pat – cukrinis diabetas, taip pat įvairios artrozės, nugaros skausmai, vėžiniai susirgimai, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir kitos ligos yra tikrai dažnos. Prevencinės programos, net jei kalbame apie Lietuvoje taikomą kardiovaskulinę prevencijos programą – prevencija prasideda vyrams nuo 40, moterims nuo 50 metų, tuo metu mes pamatėme, kad lėtinės ligos pradeda atsirasti žymiai anksčiau. Reiškia, prevenciniai veiksmai turėtų būti pradėti žymiai anksčiau, o tada, kai žmogus jau serga keliomis lėtinėmis ligomis, tos ligos turi būti tinkamai valdomos“, – sakė Elena Jurevičienė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad prevencijai dar nėra skiriamai pakankamai dėmesio.

„Čia yra toks savotiškas paradoksas, nes mes susilaukiame daug kritikos, kai pradedame kalbėti apie pirminę prevenciją. Esame kritikuojami, kad nekalbame apie sveikatos sistemą, bet kalbame apie rizikos veiksnius. Yra toks savotiškas disonansas, tarptautinių organizacijų lygyje, tas suvokimas, kad sveikatą nulemia gyvensena ir kiti veiksniai – jau yra labai seniai. Kodėl mes Lietuvoje taip sudėtingai susitariame, susikalbame dėl tų rizikos veiksnių korekcijos – sunku pasakyti. Tiesiog dar trūksta informacijos“, – svarstė ministras.

A. Verygos teigimu, padėti turėtų gyvensenos medicinos specialistai.

„Kaip pasiekti tuos jaunus suaugusius, nuo dvidešimt kelerių iki 35 metų – tai yra žmonės, kurie turi rizikos veiksnius, bet dar dažniausiai neserga arba nejaučia sergantys įvairiomis ligomis, todėl jie nėra suinteresuoti rūpintis savo sveikata. Priemonės – pačios įvairiausios. Tų rizikos veiksnių mes nelabai klausėme. Dabar yra siūloma diegti minimalias intervencijas. Viena jų – rizikos veiksniai nustatomi šeimos gydytojo kabinete labai anksti, galima nesudėtingai įsikišti ir pakoreguoti procesą. Lietuva yra pirmoji ES, kuri pradėjo rengti gyvensenos medicinos specialistus. Jie sugebėtų pagrindinius visus lėtinių neinfekcinių ligų veiksnius suvaldyti vienoje vietoje ir ne tik pasakytų žmonėms, ką ir kaip keisti, bet padėtų praktiškai ir psichologiškai, kaip juos koordinuoti“, – tikino A. Veryga.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...