captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiek kainuos G. Kildišienės klystkeliai

Vos porą mėnesių Seimo nare pabuvusi ir dėl kilusio skandalo mandato atsisakiusi valstietė Greta Kildišienė mokesčių mokėtojams atsieis iki pusės milijono eurų – tiek kainuos papildomi rinkimai vienmandatėje.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Politologas Mažvydas Jastramskis kelia idėją, kad pakartotinių rinkimų būtų galima visai nerengti arba mandatą atiduoti antroje vietoje likusiam kandidatui.

Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas dar pirmadienį pranešė svarstantis galimybę be savo atstovo Seime liksiančioje Anykščių-Panevėžio apygardoje rinkimus rengti balandžio 23 dieną. Šią dieną dar dviejose apygardose vyks merų rinkimai.

Pirmininko teigimu, rinkimų kaina vienoje apygardoje galėtų siekti iki pusės milijono eurų, tačiau rengiant kartu su kitais rinkimais ji gerokai sumažėtų. „Vienoje apygardoje surengti rinkimus kainuoja netoli pusės milijono eurų, bet jei prisideda kitos apygardos, kaina dėl to stipriai mažėja. Aš neturiu dabar sąmatos, bet per visas tris apygardas turėtų apie 700 tūkst. eurų kainuoti“, – sakė Z. Vaigauskas.

Brangsta kasmet

Tačiau dar 2012 m. pabaigoje Z. Vaigauskas agentūrai BNS teigė, kad Seimo rinkimai trijose vienmandatėse apygardose kainuos apie 160 tūkst. litų. Ar tai reiškia, kad per trejus metus rinkimai pabrango keliskart? Z. Vaigauskas DELFI patikino, BNS agentūrai nurodytas skaičius nėra tikslus.

„2013 m. vyko pakartotiniai rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėse Biržų–Kupiškio Nr. 48 ir Zarasų–Visagino Nr. 52 rinkimų apygardose ir naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61. Šiems rinkimams organizuoti ir vykdyti panaudota 555,0 tūkst. eurų (1 916,4 tūkst. Lt) valstybės biudžeto asignavimų, iš jų 230,3 tūkst. eurų (795,3 tūkst. Lt) buvo skirta apygardų rinkimų komisijų išlaidoms“, – sakoma VRK Finansų skyriaus vedėjos Danguolės Jakštienės pateiktame atsakyme.

Bet kuriuo atveju, pastebi Z. Vaigauskas, rinkimai kasmet brangsta.

„Pažiūrėkit iš kitos pusės – komisijų nariai baisiai nelaimingi, kad jų atlyginimai per maži. Iš principo aš galiu palyginti ir kitus metus – koks buvo vidutinis atlyginimas, koks rinkimų užstatas buvo? Aš prisimenu tuos laikus, kai rinkimų užstatas siekė ir 360 litų, o dabar jis yra per 700 eurų“, – dėstė Z. Vaigauskas.

Jo aiškinimu, kainų didėjimas ir gyvenimo gerėjimas duoda savo efektą. „Valstybė, ko gero, būtų laiminga, jei sąmatos būtų kiek galima mažesnės, tačiau apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos – atvirkščiai. Kaina gana didelė. Deja, rinkimai brangsta, tokią bėdą turime“, – sakė VRK vadovas, pridūręs, kad išaugo ir biuletenių spausdinimo kaina.

Anot jo, rinkimus galima piginti, tačiau tada rezultatus sužinosime gerokai vėliau.

M. Jastramskio siūlymai sutaupyti

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto dėstytojas M. Jastramskis sako, kad tokio išlaidavimo galima išvengti.

„Kiek kainuos Jonavos, Šakių merų ir naujo Seimo nario Anykščių-Panevėžio vienmandatėje pakartotiniai rinkimai pagal dabartinę sistemą, kai pusė Seimo ir merai renkami tiesiogiai?

0,5 mln. eurų iš mokesčių mokėtojų, pagal VRK pirmininką Z. Vaigauską.

O kiek kainuotų Jonavos, Šakių merų ir naujo Seimo nario pakartotiniai rinkimai, jeigu merus vis dar rinktų tarybos, o Seimą rinktume tik pagal proporcinį atstovavimą?

Nieko nekainuotų. Merus toliau išsirinktų savivaldybių tarybos, o į Seimą patektų kitas tos pačios partijos kandidatas sąraše“, – savo feisbuko paskyroje rašo M. Jastramskis.

Politologas atkreipia dėmesį, kad be papildomų išlaidų, pakartotiniai rinkimai sulaukia ir itin mažo susidomėjimo. Štai 2015 m. merą Telšiuose pirmame ture rinko 33 procentai rinkėjų. 2013 m. pakartotiniuose rinkimuose į Seimą trijose vienmandatėse balsavo 28 procentai tų apygardų piliečių.

„Todėl verta pagalvoti, ar nebūtų protingiau į Seimo rinkimų ir savivaldos įstatymus įvesti tokias pataisas: jeigu tiesiogiai rinktas meras netenka (atsisako) posto, tada kitą merą atitinkamoje kadencijoje išrenka taryba, o jeigu vienmandatėje rinktas Seimo narys netenka (atsisako) mandato, jį pakeičia likęs antroje vietoje (trečioje). Kalbant apie Seimą, gal ir vienmandatėje rinkti parlamentarai dar atsakingiau žiūrėtų į savo veiklą, jeigu žinotų, kad mandato atsisakymas (praradimas) kainuos ir vietą partijai“, – siūlo M. Jastramskis.

Politologas DELFI pridūrė, kad Seimo vienmandatėje apskritai galima būtų pakartotinių rinkimų nerengti: tai, kad apygarda liktų be atstovo, galima palikti išrinktojo politiko sąžinei.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...