captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo narys siūlo: vietoje 2,5 proc. BVP gynybai – Lietuvos ir Rusijos nepuolimo sutartis

Skandalingais siūlymais nesyk pagarsėjęs Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščionių šeimų sąjungos vicepirmininkas Zbignewas Jedinskis vėl sužibėjo dalindamas patarimus diplomatams. Jis pasiūlė Lietuvai ir Rusijai pasirašyti nepuolimo sutartį.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tokį raginimą parlamentaras išreiškė komentuodamas straipsnį apie tai, kuriame premjeras Saulius Skvernelis išreiškė paramą nuo 2020 metų išlaidas gynybai didinti iki 2,5 proc. Z. Jedinskio nuomone, minėtą 2,5 proc. verčiau skirti ekonomikai. Be to, esą verta pagalvoti ir apie kitokias diplomatines iniciatyvas.

„Siūlau su Rusija pasirašyti nepuolimo sutartį, tokį Lavrovo-Linkevičiaus paktą“, – savo feisbuko paskyroje pasiūlymą Lietuvos ir Rusijos diplomatijos vadovams pateikė Z. Jedinskis.

Lietuva nepuolimo sutartį su Maskva yra pasirašiusi dar 1926 metais, tačiau 1940 metais Kremlius šią ir kitas sutartis sulaužė, okupuodama Lietuvą. Tiesa, Z. Jedinskis čia pat iškėlė sąmokslo teoriją, kad tokia sutartis esą neįmanoma todėl, kad bankrutuotų karu ar bent jau pratybomis suinteresuota karinė pramonė.

„O tam, kad visuomenė tai palankiai priimtų, taikoma baimės psichozė. Taip veikia pinigų diktatūra“, – rėžė Z. Jedinskis. Paprašytas pakomentuoti savo pasisakymą, DELFI parlamentaras iš karto pradėjo aiškinti, kad jis tenorėjęs atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos užsienio reikalų ministras „nedirba su Rytų kaimynais“.

Dėl Krymo reikia derėtis?

– Turite omeny, kad reikėtų pasirašyti minėtą paktą?

– Na, čia yra truputi ironijos. Aš noriu atkreipti kad reikia dirbti diplomatiniais būdais. Prieš porą mėnesių dabar jau buvęs JAV Valstybės sekretorius Johnas Krerry, net ir tvyrant įtampai situacijai su Rusija, kontaktuodavo su Sergeju Lavrovu labai dažnai, susidarė įspūdis kad jie net gyvena kartais. O kodėl mūsų užsienio reikalų ministras pamiršo Rytų kaimyną?

– Na bet juk pats L. Linkevičius, minėdamas Lietuvos-Rusijos santykių užmezgimo 25-metį, pabrėžė teigiamus abiejų valstybių dvišalius momentus, tačiau būtent Rusija ministro žodžius įvertino, kaip „konfrontacinį toną“, nes Lietuva nesutinka su Krymo aneksija. Tai kaip tai vertinti?

– Vienas pokalbis nieko nereiškia, reikia dirbti ne pareiškimais. Manau niekam nebus gerai, kad mes aiškinsime, čia ne tik vien mano nuomonė, reikia ieškoti kompromiso, ieškot sąlyčio taškų, o ne mojuot

– O koks kompromisas dėl Krymo yra įmanomas?

– Mano nuomone, reikia pradėt vesti derybas ir tada bus aišku, ar įmanoma, o kol kas tokių derybų nesimato.

– Su kuo reikia vesti derybas dėl Krymo?

– Na sakiau, kad L. Linkevičiui reikia atkreipti dėmesį į rytų kaimynų pusę…

– Bet juk rytuose yra ir Rusija, ir Ukraina. Būtent pastarajai priklauso Krymas, nors Rusija mano priešingai. Tai kam, jūsų nuomone, priklauso Krymas ir kam su kuo čia reikėtų derėtis?

– Nemanau, kad Linkevičiui reikėtų derėtis, aiškintis, kam priklauso Krymas. Reikėtų gerinti santykius tarp Rusijos ir Lietuvos, nes ten yra tam tikrų problemų...

– O kokios pagrindinės Lietuvos ir Rusijos santykių problemos?

– Tai žinoma, kad sankcijos. Jos kenkia Lietuvos gamintojams. Kodėl visa tai įvyko? Krymas – ne Lietuvos ir Rusijos problema, o Ukrainos ir Rusijos problema.

– Bet juk sankcijas palaiko ir kitos Europos valstybės, sankcijos juk buvo neseniai pratęstos.

– Na, yra ir kitų nuomonių. Bet mes turime žiūrėti Lietuvos piliečių gerovės.

– Tai nepalaikote sankcijų?

– Aš nepalaikau sankcijų, kurias Rusija skyrė Lietuvai. Norint išvengti sankcijų, reikia ieškoti išeitis ir sąlyčio taško.

– Tai vis dėlto, ką reiškia tas jūsų pasiūlytas L. Linkevičiaus ir S. Lavrovo paktas?

– Aš nesu mėgėjas rašyti plačiai ir daug. Taip jūs teisus, nepuolimo sutartis, bet čia šiek tiek su ironija parašiau, kas norės, tas supras.

– Na bet mes pamename iš istorijos, kuo baigėsi nepuolimo sutartys – ir Lietuvos-Rusijos, ir Lenkijos-Rusijos, ir tas pats Ribentropo-Molotovo paktas, ar ne?

– Na, tai daug sutarčių sulaužyta, bet vis dėlto – rimtos valstybės kalbasi ir pasirašo sutartis, nors puikiai supranta, kad galbūt ir nebus vykdomos. Toks gyvenimas, tokia politika, reikia kalbėtis.

– Komentarą apie paktą parašėte po straipsniu, kur premjeras S. Skvernelis pasisako už 2,5 proc. BVP gynybai. Jūs pritariate tokiam finansavimui ar ne?

– Labai plati tema, galiu pasakyti, kaip aš suprantu, kad kalbama 2,5 proc., bet galvojama dar daugiau, tai beprasmiškas pinigų išmetimas.

– O tai kiek reikėtų skirti gynybai?

– Na, man atrodo, kad tiek, kiek buvo skiriama iki krizės, prezidentės Grybauskaitės pirmos kadencijos metu – 0,8 proc. – to pakanka.

Ragino bombarduoti Kijevą

Z. Jedinskis yra Seimo ekonomikos komiteto narys, priklauso ir tarpparlamentinių ryšių su Rusijai grupei, kuri neseniai iškėlė iniciatyvą stiprinti ryšius su Rusija „kultūros, turizmo“ srityse.

Z. Jedinskis dirbo ir ankstesnės kadencijos Seime. Jis balsavo prieš šaukimo į privalomąją karo tarnybą atnaujinimą, kritikavo NATO sprendimą Lietuvoje dislokuoti papildomas pajėgas. O labiausiai Z. Jedinskis išgarsėjo 2014 metais, kai paragino NATO bombarduoti Kijevą, kad būtų sustabdytas kraujo praliejimas pietryčių Ukrainoje.

Savo nuomonę jis argumentuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino mėgstama analogija su Kosovu: esą tik tuomet, kai 1999 m. NATO subombardavo Belgradą, Serbija leido susikurti nepriklausomai Kosovo valstybei.

Z. Jedinskiui nepasirodė svarbu, kad Kosovo atveju NATO įsikišo dėl serbų vykdyto etninio albanų valymo ir masinio terorizavimo. 1998-1999 m. Kosove namų priverstinai neteko apie 700 tūkst. albanų ir 11 tūkst. nužudyta. Ukrainos dar niekas nėra apkaltinęs tokio pobūdžio nusikaltimais išskyrus Rusijos propagandą. Tiesa, nuo Z. Jedinskio kliuvo ir Kremliui.

„V. Putinas yra nusikaltėlis, nes leidžia lietis kraujui pietryčių Ukrainoje. Kaip kaimyninės šalies vadovas jis turėjo nedelsiant įvesti taikdariškas pajėgas tarp kariaujančių pusių.

Iniciatyvą turi perimti NATO ir pradėti bombarduoti Kijevą, kad būtų priverstinai įtvirtinta taika – kaip tai buvo įgyvendinta, kai NATO bombardavo Belgradą, kad Serbija pripažintų Kosovo nepriklausomybę“, – feisbuke tuomet rašė Z. Jedinskis.

O 2015 metais jis dar sykį pasižymėjo feisbuke, pasidalijęs straipsniu, kuriame Ukrainą vadinama opa ant Europos užpakalio.

„Lėtai atsiverianti mafijinė-oligarchinė opa ant Europos užpakalio“ – tokie žodžiai apie Ukrainą atsirado Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Seimo nario Z. Jedinskio „Facebook“ paskyroje. Parlamentaras teisinosi, kad tai ne jo žodžiai, o tik citata iš vieno straipsnio. Jis išsisuko nuo klausimo, ar pritaria tokiems žodžiams.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...