captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas išteisino „Snoro“ auditorių: nebuvo padaryta didelė žala

Buvęs tarptautinės audito kompanijos „Ernst & Young“ auditorius Ramūnas Bartašius, dar 2010 m. tyręs dabar jau bankrutavusio „Snoro“ banko veiklą, išteisintas dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių“,  – pirmadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Baudžiamąją bylą teismui perdavę prokurorai teigė, kad dabar jau buvęs auditorius 2010 m. atlikdamas po metų bankrutavusio „Snoro“ banko finansinės veiklos auditą, nesilaikė Audito įstatymo bei Tarptautinių audito standartų reikalavimų ir pateikė išvadą, kuri esą suklaidino Lietuvos banką, valstybės institucijas bei fizinius juridinius asmenis dėl banko finansinės būklės.

Taip, anot Generalinės prokuratūros, R. Bartašius galėjo prisidėti prie nepagrįsto saugių investicijų „Snoro“ banke iliuzijų kūrimo.

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai teigė nustatę, kad audito metu buvo remiamasi tik banko akcininko Vladimiro Antonovo ir kitų banko vadovų pateiktais raštais apie milijoninius sandorius, neįsitikinus jų pagrįstumu ir teisėtumu. Be to, pateikiama informacija neatitiko realios padėties banke.

Taip pat buvo įtariama, kad auditorius galėjo nuslėpti kai kuriuos sandorius – esą jis taip pat galėjo būti suinteresuotas, jog informacija apie neskaidrią banko veiklą nebūtų žinoma. Prokurorai išsiaiškino, kad auditorius buvo „Snoro“ banko klientas, o jo sąskaitoje buvo beveik 900 tūkst. eurų.

Dėl to, anot prokurorų, buvo padaryta ne tik didelė žala valstybei, bet ir juridiniams bei fiziniams asmenims.

Tačiau su tokiais prokurorų kaltinimais nesutiko teisėjas Marijus Kursevičius – neviešuose posėdžiuose išnagrinėjęs R. Bartašiui iškeltą baudžiamąją bylą, teismas konstatavo, kad nors auditorius ir padarė tam tikrų pažeidimų, tačiau jie nėra tokie, jog užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Anot teismo, R. Bartašius jau kartą buvo nubaustas – Lietuvos auditorių rūmai iš išteisintojo atėmė teisę verstis auditoriaus veikla, antrą kartą jis už tą patį pažeidimą negali būti baudžiamas.

Be to, kaip pažymėjo teisėjas M. Kursevičius, prokurorų kaltinamajame akte buvo nurodyti deklaratyvūs teiginiai, kad dėl R. Bartašiaus veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala, kuri pasireiškė tuo, kad buvo pakenkta tarptautinės audito kompanijos „Ernst & Young“ reputacijai, buvo klaidinamas Lietuvos bankas ir fiziniai bei juridiniai asmenys, be to, esą jis prisidėjo prie saugių iliuzijų kūrimo „Snoro“ banke.

Tačiau, anot teismo, Lietuvoje veikiančių bankų inspektavimą atliekantis nacionalinis bankas neatsižvelgia į audito išvadas, o R. Bartašiaus pateiktos išvados buvo paskelbtos jau po Lietuvos banko inspektavimo, kai „buvo nustatyti tam tikri trūkumai“. Kokie jie, viešai neskelbiama, nes tai susiję su banko komercine paslaptimi.

Nagrinėjant bylą teisme taip pat paaiškėjo, kad „Snoro“ banko vadovybė taip pat klaidino R. Bartašių, todėl jis dėl šių aplinkybių galėjo pateikti klaidingas išvadas apie banko padėtį.

Pasak teisėjo, bankas „Snoras“ bankrutavo ne dėl R. Bartašiaus pateiktų audito išvadų, o už padarytus pažeidimus pateikiant išvadą auditorius jau buvo nubaustas „pakankama ir proporcinga“ bausme, kai neteko teisės užsiimti autoriaus veikla.

„Teismo nuosprendis ir kitoks negalėjo būti, – po išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo sakė R. Bartašius. – Teismas nerado, dėl ko man reikėtų papriekaištauti, o už banko veiklą atsakomybė kyla vadovams – manau, jūs turėtumėte laiką leisti kur nors Maskvoje, ieškodami akcininkų.“

R. Bartašiui atstovavęs advokatas Kristupas Ašmys pažymėjo, kad tik nagrinėjant baudžiamąją bylą paaiškėjo aplinkybės, jog „Snoro“ vadovai klaidino auditorių.

„Dėl to reikės atnaujinti administracinį procesą – bankas auditoriui specialiai teikė suklastotus duomenis, kad jis suklystų, – sakė K. Ašmys – Tai nebuvo žinoma ir Audito tarnybai – neaišku, ar prokuratūra skųs šį nuosprendį, bet kitas mūsų žingsnis bus tas, kad sieksime, jog būtų įvertintos šiame teisme nustatytos aplinkybės ir būtų sugrąžintas auditoriaus vardas.“

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dar 2014 m. yra paskelbęs, kad R. Bartašius nesilaikė profesinio skepticizmo principo ir nepagrįstai nemodifikavo auditoriaus nuomonės net kelių reikšmingų sandorių atveju, taip pat ir atliekant itin didelės vertės vertybinių popierių likučių auditą.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad buvo atliekamas viešojo intereso įmonės – banko – auditas, o tokiais atvejais auditoriams bei audito įmonėms Audito įstatyme yra nustatyti specialūs reikalavimai. Teisėjai nutarė, kad R. Bartašiaus atlikto audito trūkumai pagrįstai buvo įvertinti kaip reikšmingi, o auditoriui pagrįstai buvo skirta tokiais atvejais taikytina nuobauda – sprendimas nurodyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close