captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vestuvių rengimu Tenerifėje užsiimanti emigrantė: čia tuoktis apsimoka labiau nei Lietuvoje

Kad ir kaip mylėtume Lietuvą, kiekvienas tikrai esame pasvajojęs apie gyvenimą šiltuose kraštuose. Nerūpestingą kasdienybę ten, kur nėra nei šildymo, nei žieminių padangų. Kur miegoti galima kad ir po atviru dangumi ir kasdien mėgautis maudynėmis. Kitaip tariant, gyventi rojuje. O rojumi tikrai galima pavadinti Tenerifę – Kanarų salą, kurią skalauja Atlanto vandenynas. Nors ten įsikūrusiai lietuvei Dovilei ji rojumi, bent iš pradžių, nepasirodė.
Reportažo stop kadras.
Reportažo stop kadras.

„Aš visiškai nenorėjau čia ilgai užsibūti“, – sako Dovilė Urbanaitė, vilnietė, kurios gyvenimas susiklostė visiškai ne taip, kaip ji įsivaizdavo. Ji niekada nesvajojo nei apie palmes, nei apie dienas paplūdimyje. Mergina mokslus baigė Liverpulyje, kur studijuoti nusprendė todėl, kad Anglijoje mokėsi jos vaikinas. O štai dabar ji – Tenerifėje. Čia atvyko kitam draugui iš paskos. Deja, mylimųjų keliai išsiskyrė, o Dovilė – vis dar Tenerifėje. Mylimojo nebėra, bet liko sėkmingas vestuvių organizavimo verslas, dėl kurio ji čia ir pasiliko.

„Kai buvau studentė, dirbau kokteilių bare, o jis buvo mano viršininkas. Tuo metu nieko neįvyko, aš buvau su savo prieš tai buvusiu vaikinu ir niekada neįsivaizdavau, kad kažkas galėtų įvykti. O vėliau, po kelerių metų, mes atsitiktinai susitikome klube. Ta naktis apvertė mano gyvenimą ir pasuko tokia linkme, kad atsiradau čia“, – pasakoja Dovilė.

Adaptuotis buvo labai sunku

Tuo metu merginos planai buvo aiškūs – ji jau turėjo darbą reklamos agentūroje Londone. Bet meilė, neslepia Dovilė, jai visada buvo ir bus pirmoje vietoje.

„Jis dirbo restoranų ir barų versle ir buvo pakviestas atvykti į Tenerifę kaip konsultantas. [...] Aš [dėl vykimo kartu] neturėjau jokių dvejonių, man tai atrodė teisingas sprendimas. Ir mes, tada kartu pabuvę tik porą mėnesių, atsikraustėme gyventi į Tenerifę, kur aš iki tol nei karto nebuvau buvusi“, – sako Dovilė. 

Tenerifę daug kas vadina tobula vieta – geras oras, skanus maistas ir, nors kylančios, bet dar įkandamos kainos. Sunku patikėti, bet Dovilei ši sala, bent iš pradžių, nė kiek nepatiko.

„Iš tikrųjų pirmus metus panikavau, nes ši vieta labai skyrėsi nuo Lietuvos. Aišku, dar buvo Liverpulis, bet ten neturėjau jokių problemų dėl adaptacijos. O čia adaptuotis buvo labai sunku. Mes atsikraustėme rugpjūčio gale, kai tvyro kosminis karštis“, – prisimena „Emigrantų“ pašnekovė.

Taigi gyvenimas rojaus saloje Dovilei labiau priminė pragarą. Meilė buvo vienintelis guodžiantis dalykas. Visa kita – tik karštis ir monotonija, kurią mergina patyrė jos kvalifikacijos neatitinkančiame darbe.

„Atsikrausčiusi metus dirbau administratore viename iš restoranų – su rezervacijomis ir pan. Bet tai nebuvo mano dalykas, nes aš labai myliu žmones, man reikia žmonių, bendravimo, veiksmo, istorijų ir viso kito. Ir būtent to aš čia labai ilgėjausi. Aišku, tada buvo apmastymų, ar teisingai padariau čia atsikraustydama“, – neslepia mergina.

Nėra kur kopti karjeros laiptais

Dovilė sako, kad Tenerifė – tai provincija. Nors ir didžiausia iš Kanarų salų, ji labai nutolusi nuo žemyninės Ispanijos. Aplinkui – tik barai ir viešbučiai: „Realiai tai mažytė sala, kuri tiesiog tenkina poilsiautojų interesus. O poilsiautojų interesai – labai maži: kažkur išsimiegoti, kažkur skaniai pavalgyti, kažkur pasilinksminti ir mėgautis geru oru. Todėl čia nėra kompanijų, korporacijų, kur galėtum daryti karjerą. Tas buvo netikėta.“

Kelerius metus Dovilė gyveno Anglijos mieste Liverpulyje. Ten, kur susikūrė „The Beatles“ ir daugybė kitų muzikos grupių, kur atidaromos parodos, kur kas vakarą gali ateiti pasiklausyti gyvai atliekamos muzikos. Lietuvė nuliūdo Tenerifėje viso to neradusi.

Taigi gulėdama paplūdimy po palme Dovilė vis žiūrinėdavo Lietuvos ir Anglijos nuotraukas, kur tuo metu lijo, snigo ar krito šlapdriba, ir svajojo vėl ten sugrįžti.

„Jaučiau, kad negaliu išnaudoti savo potencialo. Ir dar vienas dalykas – dabar tai jau pasikeitė, bet tik čia atvykusi aš labai ilgėjausi metų laikų. Man kažkodėl atrodė, kad labai puiku, kai taip keičiasi oras – kad ateina romantiškas ruduo, tada baltos Kalėdos, tada pavasaris. Be to, ir ta ispanų kultūra yra labai kitokia, tas manjana... (mañana – liet. rytoj). Čia iš tikrųjų taip sudėtinga su žmonėmis derinti reikalus, viskas užtrunka penkiolika kartų ilgiau“, – pasakoja lietuvė.

Reportažo stop kadras.

Jaustis nelaimingai Tenerifėje atrodo neįmanomas dalykas. Bet Dovilė sako, kad saulė ir gamtos grožis ne visada gali atstoti neįgyvendintus planus. Pirmaisiais metais Kanaruose ji nuolatos skambindavo mamai ir skųsdavosi. Ne vieną sykį Dovilė jautėsi tikra: kraunuosi daiktus ir grįžtu į Angliją ar Lietuvą. Tačiau taip niekada ir nepasiryžo: „Iš tikrųjų meilė mano gyvenime yra absoliutus prioritetas, taigi aš taip čia ir likau. Mano dvejonės visada pasibaigdavo tuo, kad reikia būti ten, kur tavo širdis.“

„Emigrantų“ kalbinti į užsienį gyventi išvykę lietuviai kartoja tą patį: svarbiausia – susirasti darbą. Jei jo neturi, užsienyje esi niekas. Buvęs Dovilės draugas siūlė merginai nedirbti. Sakė, kad gauna pakankamai pinigų, kad jie abu galėtų laisvai pragyventi, tačiau ji tarė griežtą „ne“.

„Niekada nenorėjau būti ta mergina, kuri tiesiog sėdėtų namuose, lauktų savo vaikino. Aš išeičiau iš proto pirmą savaitę. Aš negalėjau būti ta mergina, kuri tiesiog degintųsi, nieko neveiktų ir būtų tuo patenkinta. Tai ne mano charakteriui, to niekada nebus“, – sako Dovilė. 

Verslo idėja kilo sėdint bare

Taigi Dovilė įsidarbino administratore. Ji žinojo – saloje, kur tik viešbučiai ir restoranai, viską teks pradėti nuo nulio. Kažin ar pravers viešųjų ryšių diplomas iš Anglijos, bet laimę galima susikurti bet kur. Taip ji pradėjo verslą, be kurio, kaip sako, tiesiog negalėtų gyventi. 

„Vieną dieną buvome labai gražiame bare, kur buvo labai nuostabus vaizdas į jūrą. Mes tiesiog sėdėjome, kalbėjome. O aš visą laiką turėjau mintį, kad norėčiau daryti kažką savo, norėčiau kažkokios savo veiklos. Ir tuomet, tiesiog ten sėdint, taip iš niekur man atėjo mintis – vau, kaip būtų gražu susituokti šitoje vietoje, kokie nerealūs vaizdai, viskas tobula kaip paveiksliuke. Grįžau namo ir vis mąsčiau: tikrai – vestuvės, vestuvės Tenerifėje“, – kaip gimė verslo idėja, prisimena Dovilė.

Taip mergina nusprendė imtis darbo srityje, prie kurios niekada net nagų nebuvo prikišusi.

„Tada pradėjau ieškoti informacijos, pradėjau žiūrėti, kas tuo užsiima, kokia iš esmės situacija [šioje rinkoje]. Viskas buvo labai nauja. Su renginiais jau turėjau patirties, bet vestuvės buvo visiškai nauja sritis. Taigi viską reikėjo susižinoti. Aš pradėjau koncentruotis į tai ir šis dalykas man suteikė kažkokių naujų įspūdžių“, – pasakoja Dovilė. 

Lietuvė nusprendė neskubėti – verslą kurti ne iš karto, o pasimokiusi. Juk bet koks nesklandumas veiklos pradžioje mažoje saloje virs gandu, kuris įmonę gali tuojau pat sužlugdyti. Internete mergina susirado 6 mėnesių trukmės kursus, kuriuose vestuvių planavimo mokėsi nuotoliniu būdu.

Bestudijuodama Dovilė suprato, kad vestuvių organizavimas – jos tikrasis pašaukimas. Kad ji gali būti laiminga ir be reklamos agentūrų Londone, ir be miesto šurmulio. Juk organizuodama vestuves, veiksmą galėtų susikurti pati.

„Tai mano gyvenimą Tenerifėje pakreipė visiškai kita linkme“, – neslepia Dovilė.

Vestuvės vyksta bet kurią dieną ir bet kuriuo metų laiku

Verslas ėmė sektis, vos tik Dovilė pradėjo dirbti. Šiek tiek savireklamos, gražios nuotraukos – pamažu ėmė daugėti norinčiųjų lietuvei patikėti svarbiausią savo gyvenimo dieną: „Buvo neįtikėtina, kad tai vyksta, kad žmonės kreipiasi.“

Tačiau su administratorės darbu Dovilė atsisveikino ne iš karto: „Ilgą laiką dirbau per du darbus – ir savo senajame darbe, ir su vestuvėmis. Atrodė, kad nieko daugiau nedarau, tik dirbu. Bet vėliau nusprendžiau susikoncentruoti ties vestuvėmis. Ir draugas tą sakė. Jis labai palaikė ir sakė, kad jam gera matyti mane laimingą, todėl reikia susikoncentruoti ir judėti ta kryptimi. Taigi nutariau mesti senąjį darbą.“

Reportažo stop kadras.

Draugo iš Britanijos, su kuriuo Dovilė pradėjo kurti laimę Kanarų salose, šalia jau nebėra. Bet sako, kad be jo paramos nieko nebūtų padariusi. Galbūt viena būtų nedrįsusi stačia galva pulti į visiškai naują verslą, jai labai reikėjo padrąsinimo.

„Dabar užsakymų yra truputį daugiau nei 30. Stengiuosi neimti rezervacijų daugiau nei dvejiems metams į priekį, nes viskas keičiasi – kainos, vietos ir visa kita. Užsakymai išsidėstę per skirtingus mėnesius. Kai Lietuvoje vestuvių bumas būna tris mėnesius, tai Tenerifėje vestuvės vyksta bet kokią dieną – visiškai nesvarbu, ar pirmadienį, ar šeštadienį – ir absoliučiai bet kokiu metų laiku. Tas pats sausis labai populiarus. Žmonėms yra tiesiog nerealu, kad jie gali ištrūkti iš ledo, iš šalčio ir būti visiškai kitokioje aplinkoje“, – pasakoja Dovilė. 

Stebina vestuvių Lietuvoje kainos

Be to, dar vienas svarbus dalykas – vestuvių kainos Tenerifėje daug mažesnės nei Lietuvoje. Pigiau išeina ir rasti ceremonijai tinkamą vietą, ir pavalgyti. Jeigu Lietuvoje paslaugų tiekėjai, vos išgirdę, kad puokštė vestuvėms, už ją paprašys dvigubai, Tenerifėje jungtuvės nėra tokia išpūsta šventė ir už palyginti nedidelę kainą galima gauti viską, kas geriausia.

„Dabar Lietuvoje taip užkilo vestuvių kaina, kad man tai netelpa galvoje. Iš tikrųjų tai kosminės kainos. Man atrodo, kad daugeliu atvejų jos išpūstos“, – sako emigrantė.

Jau ne vienerias vestuves suorganizavusi lietuvė teigia, kad Tenerifėje tuoktis apsimoka ne tik dėl to, kad pigiau. Čia tiesiog daugiau variantų ir galimybių. Pusė Dovilės klientų – lietuviai. Kai kurie jų jau atvyksta ne iš Lietuvos, o iš Anglijos ar Skandinavijos.

„Tenerifėje yra kur kas daugiau lengvumo. Tu atvažiuoji į naują vietą. Čia absoliučiai idealus oras, garantuota saulė, jokio nerimo dėl kažkokio lietaus. Tu neskubi, gyveni atostogų režimu. Tai visiškai kitokia patirtis. Ir lyginant tai, ką tu sau gali leisti Lietuvoje ir ką – Tenerifėje, turėdamas identišką biudžetą, tai čia gali išsikelti karališkas vestuves“, – tvirtina Dovilė. 

Bet koks gi tas biudžetas, garantuojantis karališkas vestuves?

„10 tūkst. eurų – labai daug vestuvių planuotojų Lietuvoje sakytų, kad tikrai normalias vestuves galima surengti už maždaug tokią kainą. Jeigu man klientai duoda tokį biudžetą, aš žinau, kad mes galime orientuotis į tikrai labai geras vietas, į tikrai labai aukštą kokybę, gerą aptarnavimą, nuostabų maistą –  tikrai į aukščiausią lygį, kuris bus labai įspūdingas.

Todėl sakyčiau, kad tai, ką galima padaryti Tenerifėje  ir ką galima padaryti Lietuvoje už tokį patį biudžetą, – kaip du skirtingi pasauliai“, – aiškina „Emigrantų“ pašnekovė.

Su draugu teko išsiskirti

Beorganizuodama vestuves savo klientams, Dovilė vis pagalvodavo ir apie laimingiausią savo dieną. Nebūtinai Tenerifėje, galbūt kažkur kitur. Bet taip jau išėjo, kad visko turėti neįmanoma. Įsibėgėjus verslui, su draugu teko išsiskirti. Priežastys – asmeninės, ir emigrantei tai buvo labai didelis smūgis.

„Esame labai daug kartų kalbėję, kur būtų vestuvės, kokioje šalyje, kada tai būtų. Mūsų nuomonė labai svyravo, mes vieną dieną galvodavome, kad tuoksimės Lietuvoje, kitą – kad Tenerifėje. Čia būtų kur kas paprasčiau, kadangi čia jau viską puikiai žinau ir galėčiau viską puikiai suplanuoti. O Lietuvoje – tiesiog dėl to patriotiškumo, kuris pas mane tikrai yra. Todėl atrodė, kad reikėtų Lietuvoje. Vėliau labiau pradėjome linkti prie Tenerifės, bet dabar tai jau nebeaktuali tema“, – sako Dovilė. 

Taigi atsitiko keistas dalykas: į Tenerifę Dovilė atvyko dėl mylimojo, o čia pasiliko dėl verslo. Ji prisipažįsta – sunku, juk viskas buvo bendra – būstas, draugai.

„Atsikrausčiau dėl mylimo žmogaus, o dabar lieku dėl mylimos veiklos, kadangi mylimo žmogaus jau mano gyvenime nebėra. Dabar esu tiesiog vieniša, nepriklausoma verslininkė, kuri kuria kitų žmonių meilės istorijas ir dirba ties tuo.

Iš karto po skyrybų reikėjo bendrauti su laimingomis poromis ir matyti visą tą laimę, bet man tai patiko, aš labai džiaugiuosi. Aš labai myliu savo klientus ir visą laiką juos prisimenu kaip savo geriausius draugus, nes tai [vestuvių organizavimas] ilgas procesas ir labai suartėji su žmonėmis“, – „Emigrantams“ pasakoja Dovilė.

Ji nesitiki, kad Tenerifėje praleis visą gyvenimą, bet kodėl čia nepasilikus tada, kai verslas taip gerai sekasi?

„Emigrantai“ – kiekvieną antradienį 19:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: „Emigrantai“

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...