captcha

Jūsų klausimas priimtas

Onkologės pataria, kaip išvengti jaunas ir darbingas moteris pražudančio vėžio

„Kai diagnozuoji gimdos kaklelio vėžį, kiekvieną kartą drauge su kiekviena moterimi susikremti iš naujo. Juk žinai, kad ligos buvo galima išvengti išgydžius laiku aptiktus ikivėžinius pakitimus. O jie būtų aptikti, jei moteris būtų reguliariai tikrinusis pas ginekologą.
Scanpix/Reuters nuotr.
Scanpix/Reuters nuotr.

Gimdos kaklelio vėžys – tai jaunų darbingų 40-50 metų amžiaus moterų liga. Dauguma moterų sako, jog šansą pasitikrinti yra praleidusios – nežinojo, bijojo tikrintis, vengė gydytojų, jos pasako daugybę priežasčių, kodėl nesikreipė į gydytoją“ , – sako Nacionalinio vėžio instituto Konsultacijų poliklinikos vedėja gydytoja ginekologė dr. Daiva Kanopienė artėjant Gimdos kaklelio vėžio žinomumo savaitei.

Kiekviena Lietuvos moteris turėtų suprasti, kad dalyvaudama profilaktinės patikros programoje ir nepamiršdama profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą gali išvengti gimdos kaklelio vėžio. Ši programa yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, kurios gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio atliekant citologinio tepinėlio tyrimą. „Būtina, kad moterys ateitų pas specialistą, o diagnozuoti ir išgydyti ikivėžinius pakitimus nėra sudėtinga, – sako dr. D. Kanopienė. – Mūsų artimiausių kaimynų – Latvijos, Lenkijos ir Estijos, gimdos kaklelio vėžio rodikliai geresni nei Lietuvoje. Ką darome ne taip, kad vis dar esame paskutinėje vietoje Europoje drauge su rumunais?“

Rodikliai Lietuvoje

„Europos šalyse gimdos kaklelio vėžys šiandien įvardijamas kaip nedažna moterų piktybinė liga, – sako Nacionalinio vėžio instituto Mokslinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė. – Ypač mažas sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra Šiaurės Europos šalyse, kur jau penktą dešimtmetį organizuotai vykdomos profilaktinės patikros programos. Pvz., Suomijoje, pradėjus įgyvendinti atrankinės patikros priemones, per 10 metų (nuo 1968 m. iki 1978 m.) sergamumas gimdos kaklelio vėžiu sumažėjo dvigubai – nuo 16,1 iki 8,6 atv. 100 000 moterų.“

Tai reiškia, kad jau 50 metų yra žinomas, praktiškai patikrintas, veikiantis būdas, kaip sumažinti sergamumą laiku diagnozuojant ir gydant ikivėžinius pakitimus, tačiau mums kitų šalių patirties pritaikyti nesiseka.

Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje sudaro apie 7 proc. moterų susirgimų vėžiu kasmet, 2012 m. Vėžio registro duomenimis, buvo diagnozuotas 431 invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejis, sergamumo rodiklis – 26,7 atv./100 000 moterų. Palyginkime, Suomijoje 2012 m. gimdos kaklelio vėžys sudarė 1,1 proc. moterų susirgimų piktybiniais navikais, diagnozuotas 151 invazinio vėžio atvejis, o sergamumo rodiklis buvo 5,5 atv./100 000 moterų. Taigi šis rodiklis Lietuvoje 5 kartus didesnis nei kaimyninėje šalyje.

„Jei Lietuvoje pavyktų sumažinti sergamumą iki dabartinio Suomijos sergamumo lygio, mūsų šalyje kasmet būtų mažiau nei 100 naujų šios ligos atvejų, – sako dr. G. Smailytė. – Atitinkamai neturėtume ir 200 mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio kasmet, t.y. mirčių nuo ligos, kuria nesusirgti yra visos galimybės“.

Lietuvoje 2004 m. liepos mėn. buvo pradėta Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa, kurios tikslas – sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumą nuo šios ligos. Praėjo daugiau nei 10 metų, o ryškių sergamumo tendencijų pokyčių dar nėra: iki programos pradžios buvo diagnozuojama 460–470 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų kasmet, o 2012 m., praėjus aštuoneriems metams nuo Atrankinės patikros programos pradžios, naujų vėžio atvejų skaičius tebeviršija 400“, – teigia dr. G. Smailytė.

Pasak dr. G. Smailytės, mes susiduriame su dviem problemomis. Pirmoji, pačių moterų aktyvumas, sąmoningumas, požiūris į savo sveikatą. Kita ne mažiau svarbi, susijusi su programos organizavimu. Europos šalių patirtis rodo, kad jei norime, jog programa veiktų efektyviai, be galimybės nemokamai profilaktiškai pasitikrinti, turi būti numatyta tinkama profilaktinėse programose dalyvaujančių asmenų stebėsena, nuolatinė programos rodiklių analizė, visų programos elementų procedūrų kokybės kontrolė. Taigi, neabejotinai už programos organizavimą turi būti atsakingi kvalifikuoti specialistai.

Scanpix/AFP nuotr.

To Lietuvoje mes vis dar neturime. Optimistiškai nuteikia Nacionalinėje vėžio profilaktikos ir kontrolės programoje numatyti steigti profilaktinių programų koordinavimo centrai. Tikėtina, kad profilaktines programas ėmus organizuoti pasinaudojant geriausia kitų šalių patirtimi situacija ženkliai pagerės.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvoje programoje dalyvauja tik apie 50 proc. numatyto amžiaus moterų. „Tai tikrai ne tas procentas moterų, kurias patikrinus galėtume gauti tuos rezultatus, kurių norime, – sako dr. Daiva Kanopienė. – Norėdami, kad mūsų vykdoma programa būtų efektyvi, turėtume patikrinti iki 80 proc. 25–60 m. Lietuvos moterų.“

„Dažnai moterys nebūna girdėjusios apie galimybę profilaktiškai pasitikrinti“

„Be abejo, mes, onkologai, labai džiaugiamės, kad programa vykdoma, – sako dr. D. Kanopienė. – Yra teigiamų dalykų: daugiau diagnozuojama ikivėžinių gimdos kaklelio ligų, neinvazinio vėžio ir ankstyvųjų stadijų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Deja, III–IV stadijų atvejų skaičiai išlieka panašūs kaip ir anksčiau – 2012 m. šių stadijų navikai diagnozuoti net 148 moterims, kas sudarė 35 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.“

Kokios šios situacijos priežastys? Pasak dr. D. Kanopienės, pakalbėjus su moterimis, paaiškėja, jog jos dažniausiai nebūna pasitikrinusios pagal programą, net nebūna girdėjusios apie galimybę profilaktiškai pasitikrinti. „Ikivėžinės būklės nesukelia jokios simptomatikos, pradinių stadijų vėžys nei skauda, nei moteris ką nors jaučia. Todėl labai svarbu žmonėms tvirtinti vidinę nuostatą – reikia tikrintis profilaktiškai, – sako dr. D. Kanopienė. – Pas ginekologą reikia apsilankyti kartą per metus, kas trejus metus reikia atlikti tyrimą dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV) – paimti nuo gimdos kaklelio citologinį tepinėlį ir jį ištirti.“

Jeigu ištyrus tepinėlį nustatoma ikivėžinė būklė, jos gydymas – labai paprastas. Tai chirurginė procedūra, taikoma dienos chirurgijos skyriuje. „Moteris ryte atvyksta į gydymo įstaigą ir atlikus procedūrą tą pačią dieną gali vykti namo, – aiškina dr. D. Kanopienė. – Procedūra, kurios metu pašalinama pakitusi gimdos kaklelio dalis, dažniausiai rimtos įtakos sveikatai neturi. Gleivinė atsistato, moteris gali pastoti, gimdyti. Labai retais atvejais rekomenduojamas gimdos pašalinimas.“

Lietuvoje jau esama ir pažangesnių tyrimo metodų – naudojamas skystos terpės citologinis tepinėlis. Tai jautresnis ir brangesnis tyrimas, kurį šiuo metu galima atlikti primokėjus skirtumą. Kuo jis geras? „Jeigu atliekant šį tyrimą nustatoma patologija arba paribinė patologija, iš tos pačios medžiagos galima atlikti žmogaus papilomos viruso tyrimą, taip pat ištirti tepinėlį dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų. Tai patogu moteriai, kadangi nereikia atlikti tepinėlio paėmimo pakartotinai. Šiuo metu vyksta diskusija dėl to, ar būtų tikslinga įtraukti šį tyrimą į egzistuojančios programos rėmus,“ – sako dr. D Kanopienė.

Moterys turėtų įsisąmoninti, kad jų pačių labui būtina profilaktiškai tikrintis, o valstybė suteikia nemokamą galimybę pasitikrinti. Gera amerikiečių moterų tradicija, kai susirenka draugių būrelis ir kartu eina profilaktiškai pasitikrinti, nes po vieną ir baisu, ir psichologiškai sunku pasiryžti, o pasitikrinusios sveikatą moterys traukia į kavinę maloniai pasėdėti.

„Turėtume pasiūlymą darbdaviams – skirti per metus vieną laisvą dieną profilaktiniam sveikatos patikrinimui, – sako dr. D, Kanopienė. – Juk suteikus vieną laisvą dieną pasitikrinti sveikatą galime užbėgti už akių tai situacijai, kai susirgusi moteris gydysis ir bus nedarbinga pusę ir daugiau metų.“

Pasaulyje yra šalių, kur ir darbdaviai įtraukiami į profilaktinių sveikatos patikrinimų organizavimą, į sveikos aktyvios gyvensenos skatinimą. Suomijoje, jeigu moteris, gavusi kvietimą, kelis kartus neatvyksta profilaktiškai pasitikrinti, skambinama darbdaviui ir klausiama, dėl kokių priežasčių moteris neatvyksta pasitikrinti. Gal neturi kaip atvykti, gal jos neišleidžia iš darbo, gal dar kažkokių kitų priežasčių esama.

BNS nuotr.

„Noriu kiekvienai moteriai pasakyti, kad anksti diagnozavus gimdos kaklelio vėžį arba ikivėžinius pakitimus tikrai galima visiškai išgydyti kiekvieną moterį. Būtinai pasitikrinkite pagal patikros programą dėl gimdos kaklelio patologijos, – sako dr. D. Kanopienė. – Ir, aišku, nepamirškite, kad ginekologo patikra bent vieną kartą per metus yra būtinai reikalinga.“

Rizikos grupės

Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys – lėtinė žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Šis virusas nustatomas daugiau nei 98 proc. gimdos kaklelio vėžiu sergančiųjų. Yra ir kitų rizikos faktorių, kurie daro įtaką šiai ligai atsirasti. Juos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes.

Priklausantys nuo moters organizmo (daugkartiniai gimdymai, abortai, ankstyvi lytiniai santykiai, imuniniai faktoriai, pvz., AIDS, partnerių kaita), priklausantys nuo paties viruso (pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio sukėlėjai yra 16 ir 18 tipo ŽP virusai) ir vadinamieji nepriklausomi faktoriai (rūkymas, kontraceptinių tablečių vartojimas, kai kurie mitybos ypatumai).

Pasak dr. D. Kanopienės, nėra moksliškai įrodyta, kad rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu paveldima. „Klinikinėje praktikoje matome, jog serga mama ir dukra, tačiau tai daugiau sietina su tokiu pačiu gyvenimo būdu, panašiais socialiniais faktoriais“ , – sako dr. D. Kanopienė.

Vakcinacija

Manoma, kad vien tik vykdant atrankinę patikros programą gimdos kaklelio vėžio problema nebus išspręsta. Daugelyje pasaulio bei Europos šalių jau įdiegta ir veikia vakcinacijos žmogaus papilomos viruso vakcina programa.

Lietuvoje 2016 m. rudenį pradėta vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) programa: valstybės lėšomis skiepijamos 11 metų mergaitės. Pasiūlius šeimos gydytojui, tėvai turi nuspręsti dėl vakcinacijos arba patys tėvai gali kreiptis į šeimos gydytoją dėl skiepijimo.

Tačiau profilaktinė patikra išlieka aktuali ir paskiepytoms moterims. Rekomenduojama skiepyti ir vyresnio amžiaus moteris, tai – vadinamoji pavejamoji vakcinacija.

„Jau daugiau nei dešimtmetį vykdant patikros programą dėl gimdos kaklelio vėžio ir pradėjus 11 m. amžiaus mergaičių vakcinaciją gimdos kaklelio problema Lietuvoje, tikėtina, bus sprendžiama sėkmingiau nei iki šiol, – sako Nacionalinio vėžio instituto Konsultacijų poliklinikos vedėja dr. Daiva Kanopienė. – Daugelyje pasaulio bei Europos šalių jau įdiegta ir veikia vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso programa. Tad tėveliai ar globėjai, norintys paskiepyti savo atžalas, pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.“

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...