captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pritarta Nacionalinio saugumo strategijai: grėsmės Lietuvai nebėra tik teorinės

Seimas antradienį pritarė naujajai Nacionalinio saugumo strategijai, kurioje nurodoma, kad konvencinės karinės grėsmės Lietuvai nebėra teorinės, pažymima, kad dabartiniu laikotarpiu pagrindinę grėsmę kelia agresyvūs Rusijos Federacijos veiksmai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Nacionalinio saugumo strategija buvo atnaujinta atsižvelgus į pakitusią saugumo aplinką po Rusijos agresijos Ukrainoje. Tai – realistiškas ir kartu ambicingas dokumentas, nubrėžiantis gaires visapusiškam nacionalinio saugumo stiprinimui“, – teigė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.  

Dokumente deklaruojama, kad Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu, tačiau taip pat pabrėžiama, kad dabartiniu laikotarpiu pagrindinę grėsmę kelia agresyvūs Rusijos Federacijos veiksmai, pažeidžiantys visuotinėmis tarptautinės teisės normomis ir principais pagrįstą saugumo architektūrą.

Nacionalinio saugumo strategijoje nurodoma, kad konvencinės karinės grėsmės Lietuvos Respublikai ar kitai regiono šaliai nebėra teorinės, o karinės ir nekarinės priemonės, nukreiptos prieš Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą gali būti taikomos išvien. Lietuvai ypatingą grėsmę kelia užmaskuotos karinės ir žvalgybinės grėsmės, informacinės ir kibernetinės grėsmės.

Ekonominė ir energetinė priklausomybė, nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos sienų, terorizmas, korupcija, socialinė ir regioninė atskirtis, demografinė krizė taip pat yra įtraukta tarp grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių nacionaliniam saugumui.

Dokumente atspindėtos priemonės stiprinti nacionalinius gynybos pajėgumus ir NATO kolektyvinį atgrasymą, fiksuotas įsipareigojimas 2018 m. gynybai skirti 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir užtikrinti tolesnį finansavimo didinimą.

Aukštas prioritetas skiriamas priemonėms, skirtoms didinti Lietuvos atsparumą kibernetinio ir informacinio saugumo, viešojo saugumo, ekonominio ir energetinio saugumo, socialinio saugumo srityse, demografiniams iššūkiams. Vienas iš prioritetų skirtas – visuomenės pasirengimo valstybės gynybai ir pilietinės visuomenės stiprinimui.

Nacionalinio saugumo strategiją parengė krašto apsaugos ministro vadovaujama tarpinstitucinė darbo grupė. 2016 m. rugsėjo 19 d. dokumentui pritarė Valstybės gynimo taryba, o 2016 m. spalio 12 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nacionalinio saugumo strategija nustato ilgojo ir vidutinio laikotarpių nacionalinio saugumo politikos prioritetus ir uždavinius, tačiau ji turi būti atnaujinama pasikeitus saugumo aplinkai. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...