captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas

Seimas priėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) inicijuotas pataisas neseniai įsigaliojusiam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui – jomis įpareigojama neterminuotą laikotarpį saugoti nepanaudotus embrionus, taip pat įteisinama embriono donorystė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Už Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasiūlytą kompromisinį, palyginti su pirminiu „valstiečių“ siūlymu, pataisų variantą per priėmimą balsavo 96 Seimo nariai, prieš nebuvo, du susilaikė.

Nuo vasario įsigaliojančios pataisos, kaip ir dabartinis įstatymas, leidžia embrionus šaldyti, bet bus draudžiama juos naikinti, taip pat garantuojamas lytinių ląstelių donorų anonimiškumas, užtikrinamas ir dabar.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas sakė, kad su pataisomis gal ir paskubėta, tačiau pripažino, kad jos – kompromisinės, suderinusios Seime jau kelias kadencijas išsiskyrusias pozicijas dėl gyvybės apsaugos.

„Bent tris paskutines kadencijas intensyviai svarstome Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, išties takoskyra buvo didžiulė, bet dabar rasti kompromisai. Jei būtų mano valia, aš išvis būčiau šioje sesijoje nesvarstęs, jis įsigaliojo nuo sausio pirmos ir reikėjo už gero pusmečio pažiūrėti, kokios klaidos, galbūt pataisyti. Bet teisybės dėlei reikia pasakyti, kad jis tapo kai kuriais atvejais aiškesnis, dėl embrionų įvežimo ir išvežimo, atsirado galimybė perteklinius embrionus panaudoti donorystės prasme, išties rastas kompromisas“, – sakė A. Matulas.

Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuo tarpu sakė negalinti pritarti variantui, kuris įpareigoja embrionus saugoti amžinai – net ir po pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudojusių tėvų mirties.

„Noriu pasidžiaugti, kad projekte nebeliko ydingų nuostatų dėl sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimo iki trijų ir šaldymo draudimo, tai didelė pacientų, medikų, pažangios visuomenės ir sveiko proto pergalė. Tačiau negalima ignoruoti to, kad į įstatymą įdėtas draudimas naikinti embrionus nenurodant maksimalaus jų saugojimo termino ir tai kelia daug klausimų“, – sakė Seimo narė.

Pasak jos, kitose šalyse, kur galioja panašūs įstatymai, nustatyti maksimalūs embrionų saugojimo terminai, pvz., 20 metų, su galimybe tėvams saugojimą pratęsti. „Bet niekur nėra nuostatos, kuri teoriškai įpareigoja net ir mirus tėvams saugoti embrioną, akivaizdu, kad ši nuostata turi būti keičiama, pasitarus su praktikuojančiais medikais, ekspertais, pacientų bendruomenėmis“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Povilas Urbšys ragino kolegas balsuoti už, sakydamas, kad pagarba žmogaus orumui prasideda nuo pagarbos jo gyvybei. „Balsuodami už šio įstatymo siūlymus mes aiškiai pasakysime, kad gyvybė svarbiausia, įstatymas buvo netobulas ir mes jį pataisėme, su pagarba žmogaus gyvybei“, – sakė P.Urbšys.

LVŽS bei kitų parlamentarai gruodį registravo konservatyvias pataisas, kurios numatė riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti šaldymą. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tuomet dar buvo neįsigaliojęs.

Kilus ažiotažui, „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis registravo pasiūlymą, kuriuo atsisakyta pirminiame variante esamų ribojimų dėl embrionų skaičiaus ir šaldymo, kartu numatant įpareigojimą neribotai saugoti nepanaudotus embrionus.

Pirminėms „valstiečių“ pasiūlytoms pataisoms pasipriešino dalis akušerių ir ginekologų, argumentuodami, kad pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių. Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie 30 pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.

Per pateikimą Seime nuspręsta užsakyti projekto nepriklausomą ekspertizę. Abi ją atlikusios įstaigos, Vilniaus bei Sveikatos mokslų universitetai, kaip šeimai palankesnę įvertino įstatymo redakciją, kuri neribotų sukuriamų embrionų skaičiaus ir leistų juos šaldyti, bet draustų naikinti.

Pagal pataisas, leidžiant embrionų šaldymą, sukurti bet nepanaudoti embrionai būtų laikomi lytinių ląstelių banke, jų laikymo terminas neapibrėžiamas. Taip pat šeima, turinti nepanaudotų embrionų, galėtų jų atsisakyti ir donuoti. Embriono atsisakymas būtų galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios.

Taip pat „valstiečiai“ siūlė braukti nuo sausio įsigaliojusiame įstatyme įtvirtintą lytinių ląstelių donoro anonimiškumą, tačiau komiteto nariai ir po to Seimas nubalsavo už kitą formuluotę: donoro tapatybė būtų atskleidžiama tik teismo sprendimu, jei ši informacija reikalinga dėl vaiko sveikatos ar kitų svarbių priežasčių. Taip pat informacija apie donorą galės būti atskleidžiama vaikui sulaukus pilnametystės, jei yra donoro sutikimas.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje kelia daug diskusijų. Stipriausiai nuomonės skiriasi dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo.

Nuo sausio įsigaliojęs įstatymas leidžia nevaisingoms poroms pagalbinio apvaisinimo procedūroms gauti valstybės finansavimą ir sukuriamų embrionų skaičius neribojamas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close