captcha

Jūsų klausimas priimtas

K. Girnius: šie prezidento rinkimai bus kitokie

Po poros metų Lietuvoje per pusmetį įvyks treji rinkimai – savivaldybių tarybų, prezidento ir Europos Parlamento (EP). Politologo Kęstučio Girniaus teigimu, didysis įvykis bus prezidento rinkimai, kurie vienu aspektu smarkiai skirsis nuo ankstesnių, o kiti dveji 2019-ųjų rinkimai – „baliukai prieš didįjį balių“.
K. Girnius, BNS nuotr.
K. Girnius, BNS nuotr.

2019-ųjų vasarį Lietuvoje įvyks savivaldybių tarybų, gegužę – prezidento, o birželį – EP rinkimai. Ar ne per daug vienu metu?

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad, jei pažiūrėtume į Vakarų demokratinių šalių praktiką, toks dalykas dažnai būna pageidaujamas – Amerikoje tuo pačiu metu vyksta ir JAV prezidento, ir Kongreso rinkimai.

Paraleliai vykstantys rinkimai, pasak M. Jastramskio, leidžia efektyviau organizuoti rinkimų procesą, ir žmonės nepraranda to susidomėjimo politika. „Kita vertus, mūsų šalyje labai paaštrėja politinis klimatas, atsiranda gerokai daugiau pažymų, saugumo tarnybų vaidmens mūsų rinkimuose. Tad, atsižvelgiant į Lietuvos politinį kontekstą, klausimas, ar iš tiesų bus labai sveika daryti trejus rinkimus“, – svarsto politologas.


M. Jastramskis, BNS nuotr.

Kęstutis Girnius teigia, kad savivaldybių tarybų rinkimai – labai vietiniai, ir problemos labiausiai susietos su miestais, o rinkimai į EP iki šiol esą buvo partijų populiarumo konkursas – kuri partija tuo metu populiariausia, ta dažniausiai ir gauna daugiausia balsų. „Prezidento rinkimai – visai kitas dalykas. Jie bus didysis įvykis, ir į juos bus telkiama daugiausia dėmesio. Kiti bus baliukai prieš didįjį balių“, – LRT.lt apibendrino K. Girnius.

Pagrindinės partijos kels savo kandidatus?

Politologo K. Girniaus įsitikinimu, visos pagrindinės šalies partijos 2019 m. turės savo kandidatus į šalies vadovo postą.

„Manau, gerai, jei partija kelia savo kandidatus. Ligi šiol buvo tikrai nenormalu, kad tokia didelė partija, kaip Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), neturėjo savo kandidatų. Jie suskubo pranešti, kad palaiko prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tokio neutralaus politiko dabar nebėra. Neatsiras kažkoks naujas iš Briuselio ar Amerikos, kaip atsirado Valdas Adamkus. Šįkart, manau, visos partijos turės savo kandidatus, ir jie tarpusavy kovos. Partija, kuri turės tinkamiausią ir patraukliausią kandidatą į prezidentus, ko gero, sustiprins pozicijas ir abiejuose kituose rinkimuose“, – LRT.lt kalbėjo K. Girnius.

Tačiau, kaip teigia Vilniaus universiteto (VU) docentė politologė Lidija Šabajevaitė, jei partija iškels neautoritetingą asmenį, ir jis blogai pasirodys per rinkimų kampaniją, suprantama, kad ir kituose rinkimuose partijai tai atsilieps neigiamai.


BNS nuotr.

Tuo metu politologas M. Jastramskis įsitikinęs, kad per prezidento rinkimus pranašumą įgis tie kandidatai, kurie turės nepartinį įvaizdį ir nebus susiję su partijomis, bet sugebės užsitikrinti politinių jėgų ar ištikimų rinkėjų paramą.

„Kalbant apie D. Grybauskaitę, nors jos įvaizdis yra griežtai nepartinis, vis dėlto ji labai stipriai mylima dešiniųjų partijų rinkėjų, kurie nuosekliai už ją balsuoja. Taigi sėkmingi kandidatai turės atsiremti į du dalykus: iš vienos pusės, save pateikti ne kaip stipriai susijusius su partija, iš kitos pusės, turėti kažkokių partijų nemažą paramą. Tai šioje vietoje labai tiktų premjeras Saulius Skvernelis, bet jis turės vieną minusą – bus dvejus metus išdirbęs premjeru. Klausimas, ar parama jam neišsikvėps“, – svarsto TSPMI politologas.

Kada pasirodys pirmieji kandidatai į prezidentus

VU docentė L. Šabajevaitė įsitikinusi, kad protingi kandidatai neskubės pasiskelbti apie dalyvavimą prezidento rinkimuose. „Reikia labai gerai apskaičiuoti laiką, nes ir žurnalistų brolija sugeba surasti kokių nors kabliukų, neigiamos informacijos apie jį. Vėliau tas kandidatas gali būti visiškai nurašytas, o kartu – ir partija. Gauna baudą ir būna išmestas iš žaidimo“, – dėstė politologė. Jos manymu, pirmieji kandidatai pradės ryškėti likus pusmečiui iki prezidento rinkimų, o neoficiali veikla gali prasidėti ir prieš metus.


L. Šabajevaitė, BNS nuotr.

K. Girnius sako, kad Lietuva – ne Amerika, kuri jau ruošiasi ir 2020-ųjų Prezidento rinkimams. „Manau, kandidatai į Lietuvos prezidento postą pradės ryškėti likus 4–6 mėnesiams. Žmonės neturėtų kantrybės ilgai stebėti politinę kampaniją. Neseniai įvyko parlamento rinkimai. Faktiškai viskas buvo sutelkta į du mėnesius.

Tikiu, kad 2019-ieji bus smagūs metai, nors rimtesnes prognozes daryti dar anksti. Šįkart turėtų būti partijų kandidatai. V. Adamkus ir D. Grybauskaitė atėjo kaip tie, kurie neturi ryšio su tradicinėmis politinėmis partijomis, o šįkart bus kitaip. Bus partijų kandidatai ir taip yra geriau. Amžinas ieškojimas išganytojo ir tikėjimas, kad atsiras koks nors stebukladarys rodo politinės brandos stoką“, – LRT.lt teigė K. Girnius.

Kaip sako politologas M. Jastramskis, praėjusiuose rinkimuose kandidatai dalyvavo vangiai, nes buvo daroma prielaida, kad D. Grybauskaitė yra neabejotinas lyderis. „Šie rinkimai bus tikrai įdomūs. Sunku net atsiminti tikrai konkurencingus rinkimus. Likus dvejiems metams nelabai galime ir pasakyti, kas yra 2–3 pagrindiniai pretendentai į šį postą. Taigi gali rikiuotis nemaža eilė“, – pridūrė politologas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close