captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Kirkilas: Rusija nenori nei D. Trumpo, nei H. Clinton – ji nori silpnos Amerikos

Būsimas 45-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas gali tapti pirmuoju, kuris įsivels į didžiausią konfliktą su savo šalies žvalgyba. Trečiadienį jis visgi pripažino, kad Rusija yra ta šalis, kuri surengė įsilaužimus į Demokratų partijos kompiuterines sistemas. Tačiau nepripažino, kad Vladimiras Putinas siekė klastoti rezultatus jo naudai. Taip pat D. Trumpas kategoriškai paneigė „New York Times“ ir CNN pranešimus, kad V. Putinas gali turėti D. Trumpą kompromituojančios informacijos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Apie šią istoriją laidoje „Dėmesio centre“ diskusija su Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Laurynu Kasčiūnu bei politikos apžvalgininku Rimvydu Valatka.

– Pone Kasčiūnai, matyti aiškus naujojo prezidento ir žvalgybos institucijų konfliktas dėl V. Putino vaidmens renkant JAV prezidentą. Kuo tai gresia?

Mes dažnai kalbame apie tai, kada įsijungs saugikliai Amerikoje, galintys suvaldyti poną D. Trumpą ir jo naująją administraciją, tai, manau, šie saugikliai dabar įsijungia. Manau, dabar yra pakeliama ta kartelė D. Trumpui duodant didelį informacijos kiekį, kad jeigu iki šiol buvo kažkokie susitarimai ar pokalbiai su Rusija, tai dabar tai daryti bus sunkiau ar iš viso neįmanoma. Aš netgi sakyčiau, kad tai yra pozityvu, tam tikra prasme.

– Bet konfliktas dabar egzistuoja toks, kokio bent jau aš nepamenu buvus Amerikoje. Panašu, kad būsimas valstybės vadovas nepasitiki žvalgyba.

Taip, bet viskas turi savo naują pradžią. Visada galima iš naujo susitarti, atsitraukti vienas nuo kito ir rasti bendrą kalbą.

– Pone Valatka, kaip jūs vertinate jau dabar susiklosčiusią situaciją?

Aš apskritai tiek daug isterijos dėl Amerikos prezidento rinkimų neprisimenu. To nėra buvę. Iš vienos pusės – keista, iš kitos pusės – suprantama. Pasaulis iš tiesų yra ties pavojinga riba ir pirmiausiai dėl V. Putino Rusijos veiksmų. Kai kas pas mus Lietuvos Seime to nebesuvokia, nebežino, kokie žemėlapiai yra. Turbūt reikėtų Seimo pirmininkui žemėlapyje parodyti, kur mes esame. Bet isterijos buvo per daug. Ją pirmiausiai kėlė viso pasaulio kairieji, o Lietuvoje paradoksas tas, kad prie pasaulio kairiųjų prisijungė ir dešinieji su keliomis išimtimis. Aš sakyčiau, kad į D. Trumpą reikėtų žiūrėti daug nuosaikiau ir daug išmintingiau.

Visų pirma, Amerikos demokratija yra labai stipri, tai jie ir rodo. Antra, jeigu prisimintume prieš tai buvusius du prezidentus, jie taip pat labai norėjo draugauti su Rusija. Tuometinė valstybės sekretorė Hillary Clinton net demonstratyviai spaudė neva santykių perkrovimo mygtuką. B. Obama iš pradžių labai norėjo draugauti su Rusija. George`as W. Bushas V. Putiną laikė draugu, jo akyse įžvelgė kažkokių netgi labai gerų dalykų. Bet tai G. W. Bushui nesutrukdė nei kalbą pasakyti Vilniuje Rotušės aikštėje, nei įgyvendinti NATO plėtrą. Galų gale į Obamą, dėl visos tos kilusios isterijos, mes pradėjome žiūrėti kaip į paskutinį nueinantį Lietuvos gelbėtoją.

Aš sakyčiau, kad reikia „nuimti gazą“. Reikia palaukti tos sausio 20 d. inauguracijos. Matome, kad visi paskirtieji pareigūnai iš esmės elgiasi kaip Amerikos žmonės. Grįžtu prie to paties žemėlapio. Jis po D. Trumpo išrinkimo nepasikeitė, vadinasi, ir interesai valstybių nepasikeitė.

AFP/Scanpix nuotr.

– Trečiadienį D. Trumpas sakė, kad pagrindinė grėsmė JAV yra „Islamo valstybė“, nors žvalgybos organizacijos jau kuris laikas pagrindine grėsme įvardija Rusiją. Tam tikras konfliktas egzistuoja. Gal net labiau viešųjų ryšių konfliktas, nes D. Trumpas niekaip negali pripažinti, kad žvalgybos organizacijos teisios dėl to, kad V. Putinas norėjo, jog jis būtų prezidentu. Kokia išeitis, pone Kirkilai?

Aš irgi važiavau, pamenu, panašios būsenos su Seimo delegacija ir mąstėme, kas čia bus. Ten susitiko daug senatorių ir jau būsimų D. Trumpo komandos žmonių, tai galiu pasakyti, kad vaizdas yra gerokai kitoks. Naujasis JAV valstybės sekretorius labai radikaliai atsiliepia apie Rusiją. Netgi apkaltino B. Obamą, kad jis nepadėjo Ukrainai, neva reikėjo suteikti ginklus ir užtikrinti oro žvalgybą. Valdžių balansas Amerikoje yra toks, kad koks stiprus bebūtų prezidentas, jis nėra viską lemiantis ir niekada negalėtų parduoti nacionalinių savo šalies interesų.

Kitas klausimas, kad daugelis Vakarų Europos lyderių turi daug iliuzijų dėl Rusijos. Jie nesupranta, kad Rusijos valdžios prigimtis yra išlaikyti konfliktą. Jie turi būti apstatyti priešais – tikrais ar tariamais. Žinoma, kad D. Trumpo stilius bus konfliktinis. Jis – ne B. Obama. B. Obama yra klasikinis demokratas. D. Trumpas bus kitoks. Bet klausimas, ar jo griežto stiliaus negalima išnaudoti pozityviems dalykams.

– Kas gali būti pirmieji veiksmai, reakcijos, kurie iš karto parodytų būsimą politiką? Ar Ukraina galėtų būti ta sritis, kuri iš karto nubrėžtų santykį?

L. Kasčiūnas: Amerikos sankcijos Rusijai. Jų peržiūrėjimas arba neperžiūrėjimas parodys tam tikrą tendenciją. Kitas dalykas – NATO sprendimai dėl rytinio flango gynybos. Ar amerikiečiai bandys kažkokį peržiūrėjimą daryti, ar D. Trumpas inicijuos kažką. Akivaizdu, Rusijos interesas labai aiškus, grįžkime į 2013 metus.

G. Kirkilas: Jeigu visos NATO šalys laikysis savo įsipareigojimų gynybai, tai JAV taip pat laikysis.

L. Kasčiūnas: Visgi aš šiek tiek baiminuosi. Sąjungininkai bus ginami, nes NATO jau yra tvirtovė. Čia jokių geopolitinių pardavimų nebus. Bet kalbant apie Ukrainą, Gruziją, joms gali būti pasakyta, kad pačios turi rūpintis savo saugumu, o durys į NATO gali būti privertos.

– Pone Valatka, kaip jūs manote, kokie veiksmai iš karto parodytų naujos Amerikos valdžios santykį į Rusiją? Įsivaizduojate, kad vienas pirmųjų sprendimų galėtų būti karinės ginkluotės skyrimas Ukrainai?

Būtų smagu ir būtų labai teisinga. Manau, tai išmagnetintų situaciją. V. Putinas lenda ten, kur žino, kad negaus per nagus. O jeigu gauna per nagus – atsitraukia. Baisesnė situacija gali būti, kad Kremlius yra oportunistinės veiklos šalininkas. Ir, pavyzdžiui, per savaitę, dvi, tris ką nors suorganizuoti čia. O žinant mūsų pajėgumus, tai sukeltų problemų. Bet aš tikiuosi, kad to nebus. O tai, kad D. Trumpas labai daug šaukia apie IS, iš čia gali būti labai daug ėjimų žirgu.

Prieš ką nekovoja V. Putinas? Jis nekovoja prieš IS. Jeigu D. Trumpas rėkia, kad kovos su IS, aš manau, kad jis ir kovos su ja. Ir kai jis kovos, pamatys, kad V. Putinas tik daužo tuos, kurie yra prieš Assadą ir pan. Trumpiau tariant, V. Putinas išvelkamas į dienos šviesą. Manau, kad V. Putinas labiausiai ir nenori, kad D. Trumpas kovotų su IS.

Reuters/Scanpix nuotr.

– Grįžtant prie žvalgybos pateiktos informacijos, turbūt reikėtų aptarti ir neįtikėtino įžūlumo aspektą. Rusija bandė jungtis ne tik prie vienos iš dviejų populiariausių partijų sistemų, bet žvalgyba kalba ir apie bandymus įsilaužti į centrinės rinkimų komisijos serverius, bandyta įdiegti neteisingus duomenis, klastoti rezultatus. Neįtikėtino lygio įžūlumas ir detalės aiškėja. Tokia valstybė kaip JAV turėtų kažkuo atsakyti į tokius veiksmus. Kaip jūs manote, pone Kasčiūnai?

Jau buvo kalbama apie tai, kad dėl to turi būti papildomos sankcijos Rusijai.

G. Kirkilas: Papildomos sankcijos kai kurios jau įvestos. Be to, nepamirškime, kad iš šalies išsiųsti 35 diplomatai. Rusai gudriai laukia, ar bus atšauktas šis sprendimas, ar ne.

– Pone Valatka, ką rodo tas Rusijos įžūlumas? Kai kita valstybė sąmoningai jungiasi į galingiausios pasaulio valstybės institucijų sistemas tam, kad klastotų rinkimų rezultatus.

Manęs tai nestebina. Čia nėra nieko naujo. Tai rodo tik tai, kad Kremlius nuo J. Stalino laikų nepasikeitė. Pasvarstykime, kas yra baisiau: ar įsilaužti į H. Clinton kompiuterius, ar pavogti visą atominės bombos gamybos technologiją? Juk visi rusų strateginiai bombonešiai yra sukurti pagal Amerikos planus. Rusai visą laiką šnipinėjo visus ir vogė net ne nuo V. Lenino ar L. Trockio laikų, o nuo Jekaterinos II pabaigos laikų – nuo pat 1815 metų. Tai yra šnipinėjimo valstybė.

G. Kirkilas: Aš nenoriu, kad mes dabar tarnautume Rusijos propagandai. Mes kalbame apie tai, kad Rusija padėjo D. Trumpui. Rusija D. Trumpui nepadėjo, jie tiesiog nenorėjo H. Clinton ir kėlė chaosą. Kad Rusija nenorėjo H. Clinton – tai akivaizdu. Jie žino jos pozicijas užsienio politikos klausimais, bet jie tikrai nenorėjo ir D. Trumpo. Jie net nežino, kas jis yra. Niekas to nežino kol kas.

– Jungtinėse Valstijose tikrai yra žmonių, kurie Rusijoje gali įsilaužti turbūt į bet kur. Gali pradėti smagintis kad ir tiesioginiame televizijos eteryje. Bet klausimas, kiek yra užgautos Amerikos ambicijos?

G. Kirkilas: Pataikėte labai teisingai. Veikti per rinkimus yra patogu tuo, kad pačiai valstybei yra labai sunku reaguoti tokiu laikotarpiu. Niekas nežino, kaip čia viskas baigsis, nežino kaip reaguoti. Rusija nenori nei H. Clinton, nei D. Trumpo, jiems reikia silpnos Amerikos. Jeigu D. Trumpas išpildys šūkį „Make America great again“ ir padarys Ameriką vėl stiprią, tai Kremliui nebus naudinga.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...