captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas svarstys priemones, skirtas padėti skriaudžiamiems vaikams ir paskatinti globą

Seimas svarstys prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas įstatymų pataisas, kurios skirtos mažinti biurokratines kliūtis ir paskatinti žmones įsivaikinti ir globoti vaikus bei padėti socialinės rizikos šeimoms. Joms po pateikimo pritarta ketvirtadienį.
Asociatyvinė BNS nuotr.
Asociatyvinė BNS nuotr.

„Pasak prezidentės, valstybė, jos institucijos ir visuomenė turi padaryti viską, kad būtų sustabdyta virtinė pasibaisėjimą keliančių tragedijų, kurių metu dėl suaugusiųjų smurto ir neatsakomybės nukenčia daugybė vaikų, tarp jų net ir kūdikiai“, – Seime kalbėjo šalies vadovės vyriausioji patarėja socialinei politikai ir ekonomikai Lina Antanavičienė.

Ji konstatavo, kad dalis institucijų, kurios privalo rūpintis šių vaikų gerove, savo pareigą atlieka vis dar labai formaliai.

„Daugybė atvejų rodo, kad ne visada siekis apginti vaiko interesą yra svarbiausias jų rūpestis. O pasiryžę globoti ir įvaikinti vaikus žmonės ir toliau susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, laukia eilėse mėnesių mėnesiais. Vaikai gi tuo metu taip pat laukia, tik jie laukia valdiškuose namuose, daugelis jų taip ir užauga belaukdami“, – kalbėjo L. Antanavičienė.

Valstybės vadovės teikiamos pataisos įpareigoja Vaikų teisių apsaugos tarnybą į vaikams grėsmingas situacijas reaguoti nedelsiant, operatyviai, ne vėliau, kaip per vieną dieną, net jeigu tai yra savaitgalis arba šventė, o esant poreikiui, iš karto vaiką perkelti į jam saugią aplinką.

Pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos, vaikų saugumas nėra tik Vaiko teisių apsaugos tarnybų atsakomybė, todėl pataisomis išplečiamas ratas institucijų, kurios nedelsiant, ne vėliau kaip kitą dieną apie pastebėtus vaikų teisių pažeidimus privalo informuoti Vaikų teisių apsaugos tarnybą.

„Pataisomis apibrėžiami terminai, per kuriuos socialinės rizikos šeima turi pasitaisyti, kad vaikas galėtų sugrįžti atgal į jam saugią aplinką. Jeigu per du mėnesius, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, tėvų elgesys nesikeičia, jie nepriima siūlomos pagalbos, nebendradarbiauja su socialiniais globėjais, vaiko teisių globos tarnybos privalo kreiptis į teismą su prašymu laikinai riboti tokių tėvų tėvystės teises“, – teigė L. Antanavičienė.

Pasak jos, laikinas tėvystės ribojimas privalo būti peržiūrimas ne vėliau kaip po dvylikos mėnesių.

„Per šį laiką su tėvais, negebančiais rūpintis vaikais, bet norinčiais juos susigrąžinti į šeimą, turi būti nuolat aktyviai dirbama. Tėvams, rodantiems akivaizdžias pastangas keistis, vaikai, žinoma, gali būti sugrąžinami ir anksčiau nei pasibaigus 12 mėnesių terminui, arba, įvertinus konkrečių atvejų pastangas, toks terminas gali būti pratęsiamas“, – sakė L. Antanavičienė.

Jeigu per visą šį laiką tėvai nepradeda rūpintis vaiku, nerodo pastangų, pasak jos, vaikų teisių apsaugos tarnyboms suteikiama teisė imtis kraštutinės priemonės – kreiptis į teismą su prašymu, kad laikinasis tėvystės teisių ribojimas būtų pakeistas į nuolatinį. Tokiu būdu teisiškai būtų atvertas kelias galimam vaikų įvaikinimui.

Pataisomis numatyta įteisinti apmokytą budintį globėją, kuris įsipareigotų bet kuriuo paros metus, nedelsdamas priimti vaiką į šeimą ir juo rūpintis, kol vaikas galės grįžti atgal pas tėvus arba bus perkeltas į globėjų ar įtėvių šeimą.

Prezidentė siūlo, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo emocinį saugumą, suteikti pirmenybę įsivaikinti toms šeimoms, kurios jau laikinai globoja vaiką.

Globėjams, įtėviams ir biologiniams tėvams, kol tvarkomi dokumentai, numatyta užtikrinti nemokamą, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir atleisti juos nuo šiuo metu renkamo žyminio mokesčio.

Įsivaikinusiai šeimai siūloma suteikti tokias pačias išmokas ir atostogas, kuriomis naudojasi visi tėvai, kai gimsta jų biologinis vaikas.

Taip pat siekiant išsaugoti vaikų giminystės ryšius siūloma, kad vaikų teisių apsaugos tarnybos per vieną dieną, kai vaikui nustatoma globa, praneštų apie tai jo brolį ar seserį auginančiai globėjų arba įtėvių šeimai, kuriai būtų suteikiama pirmenybė apsisprendus priimti šį vaiką.

Asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus, bus draudžiama įvaikinti ar globoti vaikus, net ir teistumui išnykus.

Skaičiuojama, kad dabar vaikų namuose gyvena apie 3800 vaikų. Pernai apie 100 vaikų įsivaikino užsieniečiai.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais tėvų globos neteko 1,8 tūkst. vaikų, iš kurių beveik 45 procentai buvo perduoti kitų šeimų ar asmenų globai, o likusioji dalis pateko į šeimynas arba institucinius globos namus.

Pernai kūdikių, vaikų globos namuose ir globos grupėse buvo apgyvendinta 1,2 tūkst. vaikų, iš jų 71 proc. ten pateko iš savo šeimos. 2015 m. pabaigoje šiose įstaigose gyveno 3,1 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, arba 6,5 proc. mažiau nei 2014 m.

Palyginti su 2014 m., šeimynų skaičius pernai išaugo 5,8 proc., globotinių jose – 1,1 proc. Iš viso 55 šeimynose gyveno 458 vaikai. Pernai Lietuvos piliečiai įvaikino 99 vaikus, arba 11 vaikų daugiau nei 2014 m., užsienio piliečiai – 62 vaikus, arba 16 vaikų mažiau.

Globos įstaigos gauna kelis kartus didesnį finansavimą nei vaikus globojančios šeimos ir šeimynos. Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų vaikų globos įstaigoms per metus skiriama 45 mln. eurų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...