captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokuratūra: naikinti nuosprendį K. Michailovui nėra pagrindo

Generalinė prokuratūra sako, kad naikinti nuosprendį iki gyvos galvos Medininkų žudynių byloje nuteistam buvusiam omonininkui Konstantinui Michailovui nėra pagrindo.
Konstantinas Michailovas. BNS nuotr.
Konstantinas Michailovas. BNS nuotr.

„Nusikaltimo įvykdymo mechanizmas akivaizdžiai rodo, kad Michailovas veikė suderintai su bendrininkais, jis suvokė pavojingos veikos pobūdį“, – sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius.

Prokuroras priminė, kad Latvijai atkūrus nepriklausomybę, Rygos OMON atsisakė depolitizuotis, ignoravo Latvijos įstatymus, o omonininkai nepripažino Latvijos nepriklausomybės ir vykdė ginkluotus išpuolius tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.

„Nuteistasis kartu su bendrininkais beginklius, nesipriešinančius civilius suvarė į muitinės vagonėlį ir vykdydamas įsakymą, sušaudė. Nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas“, – sakė kitas prokuroras Saulius Verseckas.

Jis sakė, kad nepriklausomų Lietuvos ir Latvijos gyventojų terorizavimas buvo TSRS vykdytos politikos dalis.

Sovietų VRM vadovai, prokurorai nepripažino Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės, siekė grąžinti šias valstybes į TSRS sudėtį.

„Jis (K. Michailovas–BNS) žinojo apie TSRS valstybės politiką, dirbo Rygos OMON“, – sakė S. Verseckas.

Kalbėdamas apie nusikaltimo kvalifikavimą, kuris Apeliacinio teismo nuosprendžiu įvertintas, kaip nusikaltimas žmoniškumui, prokuroras sakė, kad pagal tarptautines teises normas, Medininkuose žuvę muitininkai ir policininkai buvo civiliai.

„Civiliai yra tie, kurie nepakliūna į kombatanto sąvoką. Kombatantas yra savanoris, karys, kuris atvirai nešioja ginklus (...). Policija nebuvo inkorporuota į ginkluotąsias pajėgas, muitinė taip pat. Jie savo veikloje nesivadovavo karo įstatymais ir papročiais, muitinė niekaip nebuvo susijusi su ginkluotomis pajėgomis“, – sakė prokuroras.

Jis priminė, kad tiriant šią bylą, Rusija nebendradarbiavo su Lietuva, todėl nusikaltimo atskleidimas užtruko.

Iki gyvos kalėti Medininkų žudynių byloje kalėti nuteistas K. Michilovas Aukščiausiojo Teismo prašo stabdyti jo nuosprendžio vykdymą, iki šis teismas priims galutinį sprendimą jo byloje.

Trečiadienį Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti nuteisto buvusio omonininko advokatų skundą.

Posėdžio pradžioje nuteistasis padarė pareiškimą.

„Noriu pasisakyti kaip neteisėtai nuteistas Latvijos ir Rusijos pilietis, kuris dešimt metų netesėtai laikomas suimtas Lukiškėse“, – Aukščiausiajame Teisme pareiškė K. Michailovas. Jis sakė, kad visiškai palaiko savo advokatų skundą ir prašo jį tenkinti, taip pat prašo stabdyti nuosprendžio vykdymą.

„Nuosprendis be įrodymų pažeidžia baudžiamąjį įstatymą. (..) Seniai pasibaigęs senaties terminas dėl tyčinio nužudymo“, – kalbėjo K. Michailovas.

Vienas jo advokatų Arūnas Marcinkevičius sakė, kad jo kalba bus ilga ir jis ją išdėstė 189 puslapiuose.

„Nėra jokių įrodymų, kad mūsų ginamasis įvykdė nusikaltimą“, – sakė jis. Gynėjas apgailestavo, kad dar nesibaigus bylai moksleivių istorijos vadovėliuose rašoma, kad Medininkų žudynes įvykdė Rygos OMON.

„Tai turės didelę reikšmę Europos Žmogaus Teisių Teisme“, – sakė gynėjas,

Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nagrinėja teismų praktikai reikšmingas bylas. K. Michailovo bylą teismas ketina išnagrinėti per du posėdžius trečiadienį ir ketvirtadienį. Šio teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

Kasacinį skundą pasirašė visi trys nuteistojo gynėjai – Lietuvoje praktikuojantys advokatai Ingrida Botyrienė ir A. Marcinkevičius bei advokatas iš Latvijos Oskaras Ruodė.

Į posėdį, lydimas konvojaus pareigūnų, atvyko nuteistasis K. Michailovas ir du jo advokatai – I. Botyrienė ir A. Marcinkevičius.

Teisėjai paskelbė, kad advokatai prašo panaikinti visus jų klientui paskelbtus nuosprendžius ir bylą nutraukti, jie akcentuoja netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė pažeidimų.

„Jokiais įrodymais nepagrįstos bendrininkavimo aplinkybės, nėra įrodymų, kad Mlynikas susitarė su Michailovu. Rygos OMON negali būti vertinama kaip organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas, Šernas Michailovo neatpažino“, – rašoma advokatų skunde. Jame taip pat teigiama, kad Apeliacinis teismas pažeidė tarptautinių teisės aktų reikalavimus.

Pernai birželio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad K. Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikuoja į nusikaltimus žmoniškumui bei palieka galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Perkvalifikuoti veiksmus prašė Generalinė prokuratūra. Nuosprendžiu pripažinta, kad Medininkų žudynės įvykdytos politiniais motyvais, sako prokuroras.

Prokuroras Saulius Verseckas yra sakęs, kad teismas pripažino, kad Medininkų žudynės nebuvo atsitiktinis užpuolimas iš kriminalinių paskatų – buvo įvykdytas OMON pareigūnų, ir jie tai padarė vykdydami įsakymus, siekdami įbauginti Lietuvos gyventojus ir valdžios atstovus atsisakyti paskelbtos Nepriklausomybės ir grįžti į TSRS sudėtį.

Latvijos pilietį K. Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas Sovietų Sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Iš K. Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.

Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close