captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aukščiausiasis Teismas pradeda nagrinėti buvusio omonininko K. Michailovo bylą

Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija trečiadienį pradeda nagrinėti iki gyvos galvos nuteisto buvusio omonininko Konstantino Michailovo advokatų skundą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nagrinėja teismų praktikai reikšmingas bylas. K. Michailovo bylą teismas ketina išnagrinėti per du posėdžius trečiadienį ir ketvirtadienį. Šio teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

Kasacinį skundą pasirašė visi trys nuteistojo gynėjai – Lietuvoje praktikuojantys advokatai Ingrida Botyrienė ir Arūnas Marcinkevičius bei advokatas iš Latvijos Oskaras Ruodė.

Advokatas A. Marcinkevičius BNS yra sakęs, kad Aukščiausiojo Teismo prašoma panaikinti anksčiau priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius K.Michailovui ir jį visiškai išteisinti.

„Nėra nė vieno įrodymo, kad žmogus padarė nusikaltimą. Negali būti kaltas žmogus dėl to, ko jis nepadarė“, – BNS sakė advokatas A. Marcinkevičius. Jis gretino savo kliento ir sovietmečiu KGB dirbusio buvusio Lietuvos vidaus reikalų ministro Marijono Misiukonio bylą. Pastaroje M. Misiukonis buvo teisiamas ir išteisintas dėl genocido už jo vaidmenį sulaikant paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamą Antaną Kraujelį - Siaubūną.

Pernai birželio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad K. Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikuoja į nusikaltimus žmoniškumui bei palieka galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Perkvalifikuoti veiksmus prašė Generalinė prokuratūra. Nuosprendžiu pripažinta, kad Medininkų žudynės įvykdytos politiniais motyvais, sako prokuroras.

Prokuroras Saulius Verseckas yra sakęs, kad teismas pripažino, kad Medininkų žudynės nebuvo atsitiktinis užpuolimas iš kriminalinių paskatų – buvo įvykdytas OMON pareigūnų, ir jie tai padarė vykdydami įsakymus, siekdami įbauginti Lietuvos gyventojus ir valdžios atstovus atsisakyti paskelbtos Nepriklausomybės ir grįžti į TSRS sudėtį.

Latvijos pilietį K. Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Iš K.Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.

Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...