captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Navickienė: jei vėl nutiktų tokie įvykiai, mes visi būtume drąsūs

Prieš 26 metus, 1991 metų sausio 8 d., vyriausybei skubiai pakėlus kainas, prie Lietuvos Respublikos parlamento, tuomet Aukščiausiosios Tarybos, įvyko „Jedinstvo“ mitingas ir parlamento šturmas. Tą dieną iš Kazlų Rūdos ir Pskovo pajudėjo sovietų armijos tankai, o Vilniuje parlamentą šturmavusius karius, persirengusius civiliais, išdavė vienodi kareiviški batai ir rusiški šūksniai. Tądien parlamento gynėjams ir Lietuvos Respublikos piliečiams, skubiai atbėgusiems ginti teisėtos valdžios, pavyko atremti šturmą, tačiau po penkių dienų buvo pralietas kraujas.
Sausio 13-osios minėjimas, BNS nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas, BNS nuotr.

„Buvau dar vaikas ir atsimenu, kai suskambo mūsų buto Telšiuose skambutis – atvažiavo mano senelis. Jis atvažiavo apsirengęs medžiokline uniforma ir pasiryžęs išvykti į Vilnių saugoti televizijos bokšto. Atsimenu, buvo baisu, visi žiūrėjome televizorių. Mano tėtis tuo metu budėjo ligoninėje, jis buvo gydytojas chirurgas. Mano mama taip pat norėjo su seneliu vykti prie bokšto, bet kadangi aš labai sirgau, ji turėjo pasilikti su manimi, todėl išleidome tik senelį“, – prisiminimais dalijasi Seimo narė, akcijos „Neužmirštuolė“ iniciatorė Monika Navickienė.

Pašnekovė prisimena, kad tuo metu visus buvo sukausčiusi baimė ir nežinomybė, jos šeimos namuose lankėsi kaimynai ir kalbėdami pusbalsiu keitėsi informacija.

Akcijos „Neužmirštuolė“ iniciatorė tiki, kad, jei šiandien reikėtų ginti Lietuvos laisvę, parlamento nariams nepritrūktų drąsos ir tikėjimo.

„Ir ne tik parlamento nariai, aš tikiu, kad lygiai taip pat elgtųsi visi Lietuvos žmonės. Galbūt mums atrodo, kad praėjo labai daug laiko, galbūt mums atrodo, kad dabar daug patogiau gyvename, daug mažiau galvojame apie rizikas. Bet, jeigu tai vėl nutiktų, aš manau, kad mes visi būtume drąsūs“, – tikisi M. Navickienė.

Seimo narei optimizmo įkvėpė tai, kad Sausio 13-osios naktį prie parlamento budėjo ne tik lietuvių tautybės žmonės – budėjo ir rusai, ir lenkai. Prie parlamento tą naktį budėjo visi nepriklausomos Lietuvos piliečiai, kurie norėjo išsaugoti nepriklausomybę.

„Sausio 13-oji mus visus jungia. Istoriškai, manau, ta situacija ypatinga“, – sako M. Navickienė.

Telkiančios vienybės dvasią simbolizuoja ir „Neužmirštuolės“ akcija, kurios viena iš iniciatorių prieš trejus metus tapo M. Navickienė. Sausio agresijos minėjimo dienomis prie širdies prisegamas neužmirštuolės žiedas šiandien tapo ne tik atminimo simboliu, primenančiu žuvusiuosius ir nukentėjusiuosius kovoje už Lietuvos laisvę, bet ir džiugu dėkingumo ženklu, parodant ateities kartoms, jog auka už Lietuvos laisvę neliko pamiršta ir laisvai kurdami dabarties Lietuvą esame įsipareigoję vertinti ir atsakingai naudotis laisvės dovana.

BNS nuotr.

Visas pokalbis su M. Navickiene – laidos „Laisvės vėliavnešiai“ įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...