captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nesulaukia M. Gorbačiovo atsakymo į kvietimą liudyti Sausio 13-osios byloje

Vilniaus apygardos teismas kol kas nesulaukė buvusio Sovietų sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atsakymo į kvietimą liudyti Sausio 13-osios byloje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Teismas keliais būdais – įprastiniu šaukimu ir elektroniniu paštu išsiųstu šaukimu – bando prisikviesti liudytoją, tačiau atsako kol kas nėra.

„Jokio atsakymo iš M. Gorbačiovo, iš jo fondo nėra gauta“, – BNS antradienį sakė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.

Pernai gruodžio 12 dieną teismas išsiuntė šaukimą į M. Gorbačiovo fondą. Teisėja A. K. Macevičienė BNS sakė, kad šiame šaukime M. Gorbačiovui nurodytos visos suplanuotos posėdžių datos, teismas nurodė, kad sutinka surengti vaizdo konferenciją šio liudytojo apklausai.

Pasak teisėjos, šaukimas M. Gorbačiovui išsiųstas ir elektroniniu paštu. Kadangi teismo siųstas laiškas negrįžo, teismas sprendžia, kad jis pasiekė adresatą. Elektroninio pašto sistema paprastai greitai siuntėjui praneša, kad nepavyko pristatyti elektroninio laiško dėl netikslaus, klaidingo adreso ir t. t.

Teismo šaukime rašoma, kad M. Gorbačiovo pavardę posėdžiuose minėjo kiti liudytojai, todėl jo prašoma papasakoti, ką jis žino apie minėtų įvykių aplinkybes.

M. Gorbačiovo fondo Maskvoje ir jo asmeninis atstovas spaudai Vladimiras Poliakovas anksčiau BNS yra teigęs, kad reakcijos į teismo sprendimą apklausti liudytoją galima laukti tuomet, kai M. Gorbačiovas gaus dokumentus iš teismo, žiniasklaidos pranešimų komentuoti jis nepanoro.

Vilniaus apygardos teismas pernai spalį nusprendė M. Gorbačiovą apklausti liudytoju. Prašymą apklausti buvusį Sovietų Sąjungos lyderį pateikė per kruvinuosius Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis ir jo advokatas.

Buvęs sovietų specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadovas kaltinamasis Sausio 13-osios byloje Michailas Golovatovas pernai rugpjūčio pabaigoje būdamas Maskvoje pareiškė, kad kruvinieji Sausio 13-osios įvykiai negalėjo vykti be M. Gorbačiovo žinios.

„Kiek kartų dalyvavau gesinant gaisrus, pradedant Kalnų Karabachu, Dušanbė, Baku, Tbilisiu ir baigiant Vilniumi, sakyti, kad mes atskridome į Vilnių patys, kad mums niekas nedavė įsakymo... To būti negali! Mūsų būriui galėjo vadovauti tik KGB vadovas, gavęs nurodymą Politbiuro arba vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado“, – kalbėjo M. Golovatovas.

„Prabėgus 25 metams vienareikšmiškai sakau, kad tai buvo išdavystė – centrinės valdžios, asmeniškai Gorbačiovo, kuris šiandien būdamas 85 metų elgiasi taip, kaip ir 1991-aisiais – tą prisimenu, o to neprisimenu“, – pridūrė jis.

2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį KGB karininkas M. Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, o ši tikino, kad jai trūko duomenų įtariamąjį perduoti Lietuvai.

Buvęs sovietų Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto vadovas, Sausio 13-osios byloje taip pat kaltinamas generolas Algimantas Naudžiūnas pernai rugpjūtį Maskvoje teigė, kad asmeniškai M. Gorbačiovas įsakė vykdyti specialiąją operaciją Vilniuje.

„Kariniame pasitarime man dalyvaujant Gorbačiovas asmeniškai davė įsakymą pradėti trijų objektų, kuriuos užėmė Lietuvos propagandistai, išlaisvinimo operaciją. Iš šių trijų objektų – Spaudos rūmų, telecentro – liejosi purvas ant Komunistų partijos, Sovietų Sąjungos“, – sakė  A.Naudžiūnas.

Pasak jo, per Sausio įvykius Lietuvos teritorijoje iš viso buvo dislokuota apie pusė milijono sovietų karių: „Tai buvo milžiniška jėga, kuri galėjo pakilti ir nušluoti lietuvišką viršūnėlę“.

Pats M. Gorbačiovas anksčiau yra neigęs, kad davė įsakymą šaudyti Vilniuje.

Sausio 13-osios bylą Vilniaus apygardos teismas jau nagrinėja beveik metus, šiuo metu vyksta nukentėjusiųjų apklausos.

Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 65 asmenys, teisiamųjų suole sėdi tik du iš jų, kitų atžvilgiu procesas vyksta už akių. Dauguma teisiamųjų – Rusijos piliečiai.

1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Šimtai žmonių buvo sužeisti.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...