captcha

Jūsų klausimas priimtas

Raudonukės infekcija pavojingiausia kūdikio besilaukiančioms moterims

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad  mažėjant tiek kūdikių, tiek suaugusiųjų vakcinacijos apimtims,  kyla didelė grėsmė kilti skiepais valdomų infekcijų protrūkiams ar net  epidemijoms. Viena tokių ligų – raudonukė. Kasmet pasaulyje gimsta daugiau nei 100 tūkst. vaikų su įgimto raudonukės sindromo sukeltais apsigimimais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad  mažėjant tiek kūdikių, tiek suaugusiųjų vakcinacijos apimtims,  kyla didelė grėsmė kilti skiepais valdomų infekcijų protrūkiams ar net  epidemijoms. Viena tokių ligų – raudonukė. Kasmet pasaulyje gimsta daugiau nei 100 tūkst. vaikų su įgimto raudonukės sindromo sukeltais apsigimimais, rašome centro pranešime spaudai.

Raudonukė – tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu bei limfmazgių reakcija. Vaikams raudonukė – visiškai nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos. Ši liga labai pavojinga nėščiosioms, nes galimas vaisiaus apsigimimas, vadinamasis įgimtos raudonukės sindromas.

Įgimtas raudonukės sindromas išsivysto tada, kai motina raudonukės virusą perduoda vaisiui. Kuo ankstesniu nėštumo metu susergama, tuo apsigimimai sunkesni. Susirgus raudonuke nėštumo pradžioje, dažnai įvyksta persileidimai.

Susirgus per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra beveik 98% tikimybė, kad šių moterų kūdikiai gims su sunkiais širdies, smegenų apsigimimais, bus akli ar kurti. Todėl nustačius, kad nėščioji serga ūmia raudonukės infekcija, neretai rekomenduojama nutraukti nėštumą. Taip pat dažnai įvyksta savaiminis persileidimas, vaisius miršta gimdoje.

Nėščiajai susirgus po 16-iosios nėštumo savaitės, vaisiaus apsigimimai nustatomi 10 – 20 % naujagimių, po 20-iosios – apsigimimai nustatomi retai.

Apsigimimai būna pastebimi iš karto arba pasireiškia vėliau. Vienas iš vėlyvų įgimtos raudonukės sindromo požymių yra pirmojo tipo cukrinis diabetas. Nėščiajai persirgus besimptome raudonukės forma, taip pat galimi vaisiaus pažeidimai.

Patikimiausia raudonukės profilaktikos priemonė – raudonukės vakcinos skiepijimas. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vakcina skiepijama antraisiais vaiko gyvenimo metais, jos antroji dozė – ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Nesant kontraindikacijų, rekomenduojama pasiskiepyti visoms reprodukcinio amžiaus moterims, kurios neturi imuniteto raudonukei. Lietuvoje raudonukės vakcina pradėta skiepyti 1992 m. Nuo 1996 m. skiepijimų nuo raudonukės apimtys siekia per 90 %.

Šalyse, kuriose yra vykdomos skiepijimo nuo raudonukės programos, įgimtos raudonukės sindromas beveik likviduotas. Įgimtos raudonukės grėsmė išlieka, jei skiepijimų apimtys ne didesnės kaip 60-70 proc.

Reprodukcinio amžiaus moterų imlumas raudonukei siekia 10-25 proc., Lietuvoje imuniteto raudonukei neturi 7-25 proc. nėščiųjų.

Moterims, planuojančioms nėštumą ir nežinančioms, ar buvo skiepytos nuo raudonukės ar vaikystėje sirgo šia infekcine liga, patartina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti, ar jos organizme yra susidaręs imunitetas šiai infekcinei ligai.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...