captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokie dešinieji Lietuvoje galėtų laimėti

Dvi dešiniosios politinės jėgos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdis (LS) – antrą Seimo kadenciją iš eilės yra opozicijoje. Konservatoriai neranda savo tapatybės ir išgyvena vidines įtampas, o liberalus vis dar krečia korupcijos skandalas. Kaip dešinieji galėtų išbristi iš savo krizių ir tiek sustiprėti, kad grįžtų į valdžią?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nors pirmasis Seimo rinkimų turas konservatoriams buvo sėkmingas, antrajame juos nušlavė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), ir konservatoriai parlamente gavo dviem vietomis mažiau nei turėjo ankstesnę kadenciją. Konservatoriai neformavo naujos valdančiosios koalicijos ir netapo jos dalimi. Maža to, šios partijos laukia išankstiniai pirmininko rinkimai. Nors mažai tikėtina, kad dabartinis konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis nebus perrinktas dar vienai kadencijai, šioje partijoje gausu nesutarimų tarp vadinamojo krikdemiško ir liberalesnio flango.

Tuo metu LS siekia išbristi iš korupcijos skandalo. Šios partijos politikai varsto Specialiųjų tyrimų tarnybos duris. Buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir esamas parlamentaras Gintaras Steponavičius tapo specialiaisiais liudytojais politinės korupcijos byloje. Joje įtariamaisiais paskelbti buvęs partijos pirmininkas Eligijus Masiulis bei koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Šie įvykiai prieš pat rinkimus smogė per LS reitingus ir paskleidė abejones, ar partija perkops 5 proc. rinkimų barjerą. Vis tik LS iškovojo net 14 mandatų, o apie tokį gerą pasirodymą po skandalo galėjo tik svajoti. Tačiau jie galėjo laimėti gerokai daugiau, jei skandalo nebūtų buvę. Ši partija atsisakė derėtis dėl valdančiosios koalicijos ir, kaip ir konservatoriai, antrą kadenciją iš eilės bus opozicinė.

Vadina viena giliausių krizių po nepriklausomybės paskelbimo

Politikos apžvalgininkas Vidmantas Valiušaitis LRT.lt teigė, kad dešiniesiems tai yra viena giliausių krizių po nepriklausomybės paskelbimo. LS esąs įkritęs į korupcinio skandalo sūkurius ir neaišku, kuo tai baigsis. Tuo metu konservatoriai, pasak V. Valiušaičio, yra savo tapatybės paieškų pelkėje.

„Nuo pat TS-LKD konsolidavimo pradžios, kai jie pritraukė politinius kalinius, tautininkus, krikščionis demokratus ir susijungė buvo aišku, kad jie neturi ideologinės bazės ir yra segmentuota grupė. Tautininkai atskilo, o dabar matosi, kad ir su krikščionimis demokratais yra problemų. Ypač tai išryškėjo po rinkimų pasireiškus G. Landsbergiui. Tačiau yra ir vertybiniai dalykai – jei savo vėliavoje turi krikščionių demokratų pavadinimą, bet eini prieš Katalikų Bažnyčios vertybines pozicijas, savaime aišku, kad kils konfliktas.

Tai labai rimti pasaulėžiūriniai dalykai, pavyzdžiui, dėl gyvybės apsaugos, homoseksualų santuokų ir pan. Ką tai reiškia? Tai yra politinis iššūkis Bažnyčiai peržiūrėti savo vertybes? Ar tu su savo šita deklaracija sąmoningai atsistoji prieš ją? Krikščionys demokratai turėtų atstovauti krikščioniškoms pažiūroms“, – LRT.lt kalbėjo V.  Valiušaitis.


V. Valiušaitis, Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.

Anot apžvalgininko, tai, ką deklaruoja G. Landsbergis, visiškai atitinka liberalų poziciją. „Nėra jokios problemos, jei jis atstovautų liberalams. Tokios pažiūros gerbtinos ir politiniame spektre turėtų atsispindėti, bet ne šiame formate, kuriame bando reikštis jie. Tai nesuderinama su krikščioniška vertybine sistema ir socialine doktrina. Čia matau didžiausią konservatorių problemą. Ir kai jie patys yra neapsisprendę, krizę pagilina „valstiečių“ laimėjimas“, – apibendrino V. Valiušaitis.

Kaip teigė apžvalgininkas, LVŽS faktiškai užima krikščionių demokratų poziciją, nors patys nėra krikščionys demokratai. Rinkimų rezultatai esą buvo iš dalies dėl atsiradusio krikščionių demokratų vakuumo, kuris turėjo užpildyti šią socialinę nišą. „Lygiai taip pat su socialdemokratais. Jie atstovavo stambiajam kapitalui, jų lyderiai atstovauja turtingųjų klasei. Jie yra savo interesų gynėjai, ir rinkėjai tai identifikavo. Socdemai yra tokioje pačioje ideologinėje krizėje, kaip ir konservatoriai“, – pridūrė V. Valiušaitis.

Tuo metu LS, pasak apžvalgininko, esą reikėtų kritiškai pažiūrėti į savo veiklas.

„Liberalai labai sukritikavo Antaną Guogą, bet jis kėlė gerus klausimus. Sakė, kad tai nėra vieno E. Masiulio problema, ir dabar teisėsauga parodo, kad išties tai turbūt nėra vieno žmogaus problema. Tai yra finansiniai srautai, kurie, matyt, buvo neapskaityti. Tačiau tai turbūt niekam nebuvo didelė staigmena. Staigmena buvo tai, kad su tokiais pinigais buvo pagautas pats lyderis. Neužtenka kartoti, kad jie yra prieš korupciją, o dabar vieną pagavo ir pasako, kad viskas yra gerai. Ne, nėra gerai. Reikalingas apsivalymas“, – aiškino V. Valiušaitis.

Jo žodžiais, liberalai turi dėkingesnę situaciją nei konservatoriai ta prasme, kad LS neturi idėjinės tapatybės problemų ir porinkiminiame laikotarpyje laikėsi oriau nei konservatoriai.


E. Masiulis, BNS nuotr.

„Konservatoriai liberalus už rankovės traukė į koaliciją, kuriai nebuvo jokio politinio potencialo. Liberalai nei norėjo, nei ėjo. Manau, konservatoriai padarė rimtų klaidų, kad atsisakė eiti į koaliciją. Jie būtų puikiausiai galėję turėti 5–6 ministerijas ir dalyvauti valdančiojoje koalicijoje. Bet politinės užgaidos baigėsi tuo, kad jie liko opozicijoje. Jei taip tęs ir toliau, manau, 2020-aisiais neužteks politinio kapitalo, kad vėl dalyvautų valdančiojoje grupėje. Jie turi labai rimtai peržiūrėti savo ideologinius pamatus ir kitaip pasižiūrėti į savo tapatybę“, – apibendrino  V. Valiušaitis.

Pasak apžvalgininko, LS neturi socialinės bazės kada nors tapti skaitlinga ir įtakinga partija. Jie esą greičiausiai niekada nesurinks 25–30 proc. rinkėjų balsų, nes nėra tiek turtingo ar pasiturinčio sluoksnio visuomenėje.

V. Valiušaičio teigimu, opozicijai trūksta konstruktyvios kritikos ir gebėjimo įvertinti teigiamus valdančiosios koalicijos darbus.

„Kokia kritika dabar yra „valstiečių“ atžvilgiu? Ir politikos, ir žiniasklaidos laukas jiems nepalankus, bet kokius matome rezultatus? Jų reitingai kyla ir jie tokie, kokių seniai jokia partija nebuvo pasiekusi. Tai rodo, kad ta kritika nepagrįsta arba eina ad hominem, bandant politiniais motyvais nuvertinti ir ieškoti priekabių. Žmonės skiria grūdus nuo pelų, o kritiškai nieko nesiūlo. Žinoma, klausimas, kaip seksis „valstiečiams“, nes kol kas jų darbų nematome, yra tik žodžiai ir žmonių lūkesčiai. Opozicijai reikia dalykiškumo, ir dešinė turėtų rasti jėgšų pripažinti racionalius darbus ir vertinti tikras klaidas. Dešinieji turėtų girdėti socialiai nuskriaustų balsus“, – dėstė V. Valiušaitis.

A. Guoga siunčia G. Landsbergį pas liberalus

Savo ruožtu buvęs laikinasis LS pirmininkas europarlamentaras Antanas Guoga tvirtina, jog tik laiko klausimas, kada dešinieji vėl bus valdžioje. Tačiau, pasak politiko, dvi dešiniosios partijos turi daug ką nuveikti.

„Reikia žmonių, kurie būtų sėkmingi ne tik politikoje. Kurie galėtų vesti dešinę. Donaldas Trumpas yra sėkmingas žmogus Amerikoje. Ne tik politikoje. Žmonės nori tokių lyderių šiandien visame pasaulyje. Reikia pripažinti, kad G. Landsbergis yra iš politikų šeimos, kurie nėra pasižymėję kažkokia sėkme versle ar gerame valdyme, ne politikoje. Negalėtum pasakyti, kad tai yra labai sėkmingi žmonės, kurie galėtų suteikti pasitikėjimą ir mokėtų valdyti – jie labiau biurokratai. Visame pasaulyje priėjome prie to, kad vien biurokratai dabar negali vesti politikos ir šalies į priekį“, – dėstė A. Guoga. 


A. Guoga, Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.

LRT.lt pasiteiravus, ar, politiko manymu, jis Lietuvoje kaip pavyzdžius mato Kauno merą Visvaldą Matijošaitį ir LVŽS lyderį Ramūną Karbauskį, A. Guoga atsakė: „Be abejo. Pažiūrėkime, kaip V. Matijošaitis puikiai tvarkosi. Tai vienas sėkmingiausių politikų ir iš pradžių pasižymėjo būdamas versle. Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių R. Karbauskis taip pat parodė, kad jis gerai sugeba valdyti. Manau, čia Lietuvos ateitis. Tikiuosi, kad į dešinę bus įleisti tie žmonės. Ne tik iš šeimos, kurie turi pavardę, bet kad būtų tikrai sėkmingi žmonės, kurie dabar būtų tokiame gyvenimo etape, kai galėtų kažką duoti Lietuvos labui.

Konservatorių partijoje reikia labai rimtų permainų ir įtraukti visuomenę. Jų „viršus“ turėtų trauktis, bet jie visada elgiasi atbulai ir nesigaudo. Labai keista, kad jie negali pripažinti, jog rinkimai buvo pralošti. Jie tikrai buvo pralošti prie visų aplinkybių. Geresnio momento konservatoriams užimti valdžios nebuvo, bet be permainų bus labai sunku. Yra ir pozityvių dalykų dėl G. Landsbergio, bet yra ir šleifas, ir labai plačios visuomenės jie niekada „nepaims“ su šia raida“, – kalbėjo A. Guoga.

Politiko manymu, konservatoriai turi išsigryninti ideologiją, nes G. Landsbergis esą labai arti liberalių pažiūrų.

„Jam reikėtų eiti į liberalų partiją. Jis visiems parodė, kad yra grynas liberalas. Tai nėra blogai, tiesiog jis įsidėjo ne į tą laivą. Tuo metu liberalai dabar stokoja tam tikros lyderystės, nėra tokio stiprumo politikų kaip V. Matijošaitis. Nėra tikrų lyderių, kurie imtų iniciatyvą į savo rankas, dirbtų 7 dienas ir naktis. Žmonės jaustų, kad stovi rimti lyderiai kiekviename mieste ir šalyje. Konservatoriai taip pat turi nuspręsti, ar jie yra konservatorių pažiūrų, ar liberalių“, – aiškino A. Guoga.

Pasak politiko, visai įmanoma, kad abi šios partijos susijungtų, ir G. Landsbergis taptų pirmininku, o R. Šimašius – pavaduotoju. „Tai būtų konservatyvi liberali partija. Nereikia atmesti ir tokio varianto. Gal kaip tik to ir reikia. Partijos išsigrynintų, ir būtų viena solidi ir stipri partija. To tikrai nereikia bijoti. Kaip tai keistų krikdemų situaciją, sunku pasakyti, bet, pagal TS-LKD ir LS derybas, atrodė, kad G. Landsbergis ėjo ta linkme“, – sakė A. Guoga.


BNS nuotr.

Norint, kad LS pasisektų, pasak politiko, reikia, kad ši partija negautų baudžiamosios bylos ir išsigrynintų tie žmonės, kurie padarė nusikaltimus, ir jiems bent būtų pareikšti įtarimai. „Kai tie žmonės pasitrauktų, manau, partija galėtų judėti toliau. LS reikia naujų patyrusių žmonių. LS turi stiprią ideologiją, ir jiems reikia laikytis tų vertybių. Man atrodo, kad LS yra daug stipresnėje pozicijoje, o konservatoriai yra krizėje, nes nežino, ar jie nori būti konservatoriais, ar liberalais“, – pridūrė A. Guoga.

Vis dėlto, anot europarlamentaro, „valstiečiai“ ilgam užėmė Lietuvos politiką. „Jei būčiau liberalas, dauguma dabartinių ministrų, kuriuos matome, pavyzdžiui, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ar švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė, yra tokie, kuriuos ir mes norėtume pasirinkti. Reikia pripažinti, kad „valstiečiai“ labai gerai suformavo ministerijas, ir žmonės juos vertina labai gerai“, –  LRT.lt kalbėjo A. Guoga.

A. Katkevičius: laikas kalbėtis su žmonėmis ir išsiaiškinti jų poreikius

Žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius teigia, kad TS-LKD ir LS yra ištikusi tokia pati krizė, kaip ir visas tradicines partijas:  JAV Respublikonų partiją ar Demokratų partiją; Jungtinės Karalystės torių partiją ar Leiboristų partija ir pan. Lietuvos rinkimai esą iš principo niekuo nesiskiria savo dvasia nuo „Brexit“ ar JAV prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo D. Trumpas.

Portalui LRT.lt pasiteiravus, kada gali tikėtis rinkimuose laimėti TS-LKD ir LS, A. Katkevičius atsakė: „Tai nelabai nuo jų priklauso. Iš viso visi politikai pasaulyje dabar nelabai turi daug instrumentų savo rankose, nes pasaulis performatuojamas. Net ir politologai, vertindami tai, kas vyksta, bando operuoti didžiąja dalimi XIX–XX a. sąvokomis ir instrumentais, bet viskas pasikeitė. Mes negalime matuoti tomis pačiomis liniuotėmis ir taikyti tuos pačius įrankius. Pasaulis keičiasi“.

Anot A. Katkevičiaus, viskas keičiasi, ir esą mažiausiai paveikta šių permainų sritis yra politika. Didžiulės permainos, pasak žurnalisto, dar tik pakeliui. „Tų permainų užuominos prasidėjo turbūt ties Arabų pavasariu. Visa tai reikia apmąstyti, ir mes tik post factum galėsim įvertinti, kas su mumis vyksta. Ir taip, šioje situacijoje politikams labai sunku brėžti planus ir kurti strategijas, galvoti apie veiksmus“, – LRT.lt kalbėjo A. Katkevičius.


A. Katkevičius, BNS nuotr.

Jo teigimu, vienintelė tezė, „su kuria galėtų stipriau pasijusti G. Landsbergis, yra tezė, jog pasaulis niekada nebus toks, koks buvo XX a.: „XIX a. ir XX a. liniuotės, įrankiai nebetinka, ir čia galbūt galėtų būti jo būsimoji politika. Nes alternatyvos, kurios jam siūlomos, vadinamieji konservatyvesni konservatoriai, tai net ne XX a., o XVIII a.“

Kaip teigia žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, labai daug abejonių kelia tradicinių pavadinimų vartojimas, nors jie – gerokai sumišę ir išplaukę. „Dešinė ir kairė; konservatoriai, liberalai, socialdemokratai – jie patys nežino, kas, kur ir koks yra. Visa tai taip laisvai pripildoma turinio, kad niekas nebeaišku. [...] Nei vergų raumenų jėga, nei arklių raumenų jėga, net nafta nebėra energetinis civilizacijos augimo pagrindas. Smegenys yra pagrindas. Kaip galima grįžti kažkur, jei esame vietoje, kurioje niekad nesame buvę?“ – klausia A. Katkevičius.

LRT.lt pasiteiravus, ką jis darytų, jei būtų dešiniųjų partijų rinkimų štabo vadovas, A. Katkevičius kalbėjo: „Pirmiausia turbūt reikia suvokti, ko žmonės bijo. Nes tie balsavimai, kuriuos matome, greičiausiai yra iš nežinomybės baimės. Reikėtų pabandyti žmonių baimes vienaip ar kitaip pajungti, nes baimė gali būti ir energijos šaltinis. Arba nuraminti, bet reikia kalbėtis ir matyti, kas žmonėms rūpi. Pabandyti suvokti, kaip galima tą rūpestį paversti konstruktyviu rūpesčiu. Galbūt daugiau per bendruomeninį darbą.”

„Jei manęs kas klaustų, ar norėčiau būti štabo vadu, sakyčiau, kad nebent už labai brangiai. Jei būčiau rinkimų konsultantas, sakyčiau, kad dabar mes užsidarome dviem savaitėms, ir jums tai kainuos nuo 30 iki 50 tūkst. eurų. Bet aš to nedirbsiu, nes turiu savų darbų. Tai yra darbas. Reikia sugalvoti, kaip, ką ir kada šnekėti, kokiais būdais“, – LRT.lt kalbėjo A. Katkevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...