captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vasarą atliktas „geras“ darbas žiemą pridaro bėdų

Kaip ir kasmet, Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namuose, žiemoja būrys, į šiltuosius kraštus neišskridusių gandrų. Specialistai sako, kad dažniausiai dėl to kalti gyventojai, kurie vasaromis šeria prie sodybų atskridusius paukščius, nes aprūpinti maistu jie nebenori išskristi.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Dviem iki šiol prie Klaipėdos esančiuose gyvūnų globos namuose žiemojusiems gandriukams draugiją papildė dar keletas gandrų. Pernai čia peržiemojo 11 paukščių, šiemet jų – aštuoni, atvežti iš įvairių šalies vietų.

„Pagrindinė priežastis turbūt – žmonių neatsakingumas, kai jie, džiaugdamiesi į jų sodybą užklydusiu gandriuku, jį pamaitiną. Kadangi paukštis suvokia, kad maisto gaus nuolat ir maistas jam padėtas tarsi ant lėkštutės, jis nusprendžia neskristi į šiltuosius kraštus“, – kalbėjo Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namų administratorė Gintarė Liutkuvienė.

Tarp šių namų gyventojų ir itin reti – juodieji gandrai. Į raudonąją knygą įrašyti paukščiai vengia žmonių draugijos, lizdus suka atokiau nuo namų, pamiškėse, pelkėse. Gandriukai rasti nusilpę Šiaulių rajone. Spėjama, kad juos anksti galėjo palikti tėvai, todėl jie nemokėjo susirasti maisto. Pasitaiko, pasak specialistų, ir sužeistų gandriukų, jie operuojami. Tiems, kurie jau nebegali plasnoti, surandami globėjai, dažniausiai ūkiuose.

Žiemojantys gandrai šeriami žuvimi arba paukštiena. Per dieną vienas didesnis gandras sulesa iki kilogramo mėsos. Pavasarį, dažniausiai per gandrines, čia peržiemoję ir jėgas atgavę gandrai išleidžiami į laisvę.

Pernai peržiemojęs vienas gandras, vardu Petia, net žmoną atsigabeno į globos namus, tačiau susukti lizdo ant namų stogo specialistai jiems neleido. Išperėję laisvėje vaikus, po poros savaičių jie išskrido į šiltus kraštus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...