captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Jonauskas: taršos Neryje žala didesnė nei 300 tūkst. eurų

Buvęs aplinkos viceministras socialdemokratas Linas Jonauskas sako, kad po nuotekų avarijos gamtai padaryta žala yra gerokai didesnė nei 300 tūkstančių eurų, kuriuos preliminariai įvardijo aplinkosaugininkai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Mano manymu, pagal turimą informaciją, ta žala tikrai yra per maža ir jeigu mes vertintume kiekvieną žuvį, o aš net neabejoju, kad tų žuvų bus ir daugiau, jeigu tai yra taršos problema ir jos gaišta dėl užteršto vandens, tai tų žuvų bus daugiau“, – LNK žinioms pirmadienį sakė L. Jonauskas.

Anksčiau pirmadienį pranešta apie tai, kad Neryje rastos dvi nugaišusios lašišos. Buvęs aplinkos viceminstras teigia turintis duomenų, kad buvo rasta ir trečia žuvis.

„Visai vakarop iš žvejų mane pasiekė dar viena žinia, kad yra dar viena žuvis – trečia jau lašiša, patinas. Yra ir daugiau informacijos, bet ji dar nėra patvirtinta. Tos trečios žuvies koordinates mes turime, nepaisant to, kad aplinkosaugininkai tikrino ir šiandien plaukė upe, jie plaukė labai greitai ir nepastebėjo tos trečiosios žuvies. Rytoj mes jiems nusiųsime koordinates ir tikiuosi, kad jie pasiims tą žuvį ir pabandys nustatyti priežastis, kodėl ta žuvis yra kritusi“, – kalbėjo L. Jonauskas.

Pasak jo, jeigu paaiškėtų, kad žuvys nugaišo dėl taršos upėje, dėl to patirtą žalą reikėtų įskaičiuoti į bendrą ieškinį. L. Jonausko teigimu, vienos lašišos vertė yra apie 600 eurų. Be to, neįvertinta žala, kuri galėjo būti padaryta ikrams.

Tuo tarpu dabartinis aplinkos viceministras Mindaugas Gudas LNK žinioms sakė, jog žuvis galėjo sužeisti žvejai arba jos galėjo kristi po neršto. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad randamos tik didelės lašišos, nors į taršą sureaguoti turėtų ir mažesnės.

„Turim pastebėjimą, kad tokiu laiku, po neršto, yra tam tikra dalis lašišų, kurios yra išvargusios ir krenta. Tai dabar jeigu radome kelias žuvis, sakyti, kad čia masinis kritimas, būtų tikrai skubota“, – sakė M. Gudas.

Upės gatvėje, prie „Barclays“ pastato, trūkus dviem nuotekų vamzdžiams, didelė smegduobė atsivėrė gruodžio 23 dieną. Vilniuje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis, gyventojų buvo prašoma naudoti kuo mažiau vandens, tačiau į Nerį pateko tūkstančiai kubinių metrų nuotekų.

Aplinkos ministerijos teigimu, žala gali siekti 300 tūkst. eurų, tačiau ši suma grįsta preliminariais „Vilniaus vandenų“ duomenimis, kad po avarijos magistralinėje trasoje į aplinką pateko mažiausiai 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Tiksli žala bus apskaičiuota, sužinojus, kiek tiksliai nuotekų pateko į upę.

Laboratorinių tyrimų duomenimis, į Neries vandenis su nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...