captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žiemą išbarstyta druska pavasarį atsiduria mūsų plaučiuose

Žiemą ant gatvių ir kelių gausiai barstytas druskos ir smėlio mišinys, atšilus orui ištirps ir nukeliaus į vandens telkinius. Neriai ar Nemunui didelės žalos šis mišinys nepadaro, tačiau dalis druskos lieka kelkraščiuose. Būtent ji kelia pavojų žmogaus sveikatai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Žiemą ant gatvių ir kelių gausiai barstytas druskos ir smėlio mišinys, atšilus orui ištirps ir nukeliaus į vandens telkinius. Neriai ar Nemunui didelės žalos šis mišinys nepadaro, tačiau dalis druskos lieka kelkraščiuose. Būtent ji kelia pavojų žmogaus sveikatai.

Antradienio rytą, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kietųjų dalelių koncentracija ore padidėjusi Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir kai kuriose Vilniaus vietose.

Didžiausi pavojai – pavasarį

Kasmet Lietuvoje valstybinės reikšmės keliuose išberiama arti 90 tūkst. tonų natrio ir kalcio chlorido.

Ji kenkia ne tik kelio dangai, įvairiems statiniams: gelžbetoninėms konstrukcijoms, tiltams ar viadukams, bet yra gana pavojinga gyvajai gamtai, ypač kai tirpstanti druska subėga į gruntą, kur gruntiniai vandenys ir druska, esanti grunte, tiesiogiai kontaktuoja su augalų šaknimis, o didesnis natrio chlorido kiekis veikia visą augmeniją.

Net ir labai speiguotą žiemą pasitaiko atodrėkių. Jų metu druska sunkiasi į gruntą ir nukeliauja tiesiai į atvirus vandens telkinius.

Kodėl ji vis dar barstoma? Bene vienintelis argumentas - kad toks dirbtinis sniego tirpdymas apčiuopiamai sumažina avaringumą.

Didžiausi pavojai miestų gyventojų laukia pavasarį. „Ypač jeigu pavasaris sausas ir vėjuotas. Balandį-gegužę miestuose padidėja oro užterštumas, nes laiku neišvežami druskos likučiai, kurie susikaupia gatvių kelkraščiuose“, - GRYNAS.lt perspėjo Viešosios įstaigos „Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai“ direktorius Juozas Kameneckas.

Kietąsias daleles vėjas plaiksto ore, nes nėra natūralių gaudyklių, kuriomis tampa sužaliavę medžiai ir žolė. Jeigu oro sąlygos nesikeičia – ilgai nelyja ir pučia nemenkas vėjas, druskingos kietosios dalelės keliauja kvėpavimo takais ir patenka į plaučius.

Geriau nekvėpuoti

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių.

Jos būna nedideliame aukštyje, tvyro ore. Plika akimi galima matyti, tarsi smogas.

Oro taršos poveikis žmogaus organizmui įvairus, jis priklauso nuo teršalų tipo, kiekio, nuo kitų teršalų koncentracijų aplinkos ore, nuo individualaus kiekvieno žmogaus jautrumo, taip pat priklauso nuo teršalų poveikio trukmės.

Su oro tarša susijusių susirgimų – visas sąrašas: prisikvėpavę kietųjų dalelių galite susirgti įvairiomis kvėpavimo takų ligomis – gali paūmėti bronchitai, gresia ūmios kvėpavimo takų infekcijos.

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, kietosios dalelės pavojingos ir tuo, kad gali sukelti lėtines obstrukcines plaučių ligas, astmos priepuolių padažnėjimą.

Išgelbės lapai

Geriausiai su kietųjų dalelių padidėjimu padeda kovoti pati gamta – lapija. Sužaliavusi žolė ir lapai surinks vėjo keliamas dulkes.

Be to, šalies miestuose kiekvieną pavasarį pradeda dirbti ir vakuuminės mašinos bei komunalinio ūkio darbuotojai. Kelkraščiuose susikaupęs smėlis šluojamas, kraunamas į sunkvežimius ir išvežamas. Kartais valymo darbams pasitelkiamos ir vakuuminės mašinos.

Šiuo metu keliuose barstomai druskai yra alternatyvų. Veiksminga priemonė galėtų būti perdirbtos cukraus gamybos atliekos, kitaip vadinamos melasa. Sumaišyta su kitais chemikalais ji ne taip kenkia aplinkai ir iš jos gaunamas gana efektyvus tirpalas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...