captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Burgis lieka išteisintas dėl moksleivės bauginimo

Ketvirtadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl buvusio Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio veiksmų, atmetė prokurorės skundą, kuriame jis buvo kaltinamas dėl sistemingo asmens bauginimo, ir paliko galioti išteisinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, teigiama pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, kuriuo B. Burgis buvo išteisintas nepadarius veikos, turinčios sistemingo asmens bauginimo nusikaltimo požymių, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. 

Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, nusikalstamomis veikomis gali būti pripažintos tik iš tikrųjų pavojingos veikos, kuriomis iš tikrųjų daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis.  Šių nuostatų taikymas, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo. 

Pažymėtina, kad sistemingas bauginimas reiškia nevienkartinį psichinį poveikį, pasireiškiantį grasinimais, kuriais siekiama sukelti stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikri neigiami padariniai. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Todėl, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir realumas, o sprendžiant, ar asmens išsakyti žodžiai gali būti laikomi sistemingu bauginimu, vertintinas ir įvykio kontekstas, susiklostę konflikto šalių tarpusavio santykiai, išorinės įvykio aplinkybės, taip pat kaip pasireiškė bauginimo sistemingumas, kaltininko tyčios ir išsakyto grasinimo turinys bei kitos grasinimo realumui ir pavojingumui nustatyti svarbios aplinkybės. 

Pagal bylos aplinkybes vertindama nagrinėjamo įvykio kontekstą teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad konfliktinė situacija susiklostė dėl KTU gimnazijoje galiojančios taisyklės, draudžiančios gimnazistams rūkyti, pažeidimo ir moksleivei atsiradusios pareigos pačiai palikti gimnaziją nevykdymo, nors tvarka, pagal kurią gimnazistai pažeidę gimnazijos taisykles, patys turi palikti mokyklą buvo žinoma tiek nukentėjusiajai moksleivei, tiek ir jos tėvams, jau pasirašant sutartį su gimnazija. Įtempti konfliktinių šalių santykiai lemia, kad teismas turi itin įdėmiai vertinti, ar pasakyti kitos konflikto šalies žodžiai buvo adekvačiai suvokti. 

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nors B. Burgio išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau iš esmės jos sietinos su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, savęs ir situacijos parodomuoju pobūdžiu, emocijomis, o ne su sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą.   

Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje susiklosčiusi konfliktinė situacija buvo sprendžiama ir kitomis teisinėmis priemonėmis: tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią išteisintasis B. Burgis įsipareigojo atsiprašyti nukentėjusios moksleivės, pasitraukti iš gimnazijos direktoriaus pareigų, nesiimti jokių veiksmų, kad ši būtų pašalinta iš gimnazijos, be to, nukentėjusiajai moksleivei B. Burgis atlygino ir padarytą neturtinę žalą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio  teismo  pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį  Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojantiems įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...