captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pramogą žadėjęs potvynis staiga parodė iltis

Jokių užlietų kiemų Radikiuose, Saliuose ir Kleboniškyje. Jokios baimės, kad vandens stichija taps grėsminga. Šiemetis pavasario potvynis, atrodė, nežada blogų staigmenų. Vis dėlto vakar patvinęs Nevėžis pralaužė apsauginius pylimus Babtų seniūnijoje.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Jokių užlietų kiemų Radikiuose, Saliuose ir Kleboniškyje. Jokios baimės, kad vandens stichija taps grėsminga. Šiemetis pavasario potvynis, atrodė, nežada blogų staigmenų. Vis dėlto vakar patvinęs Nevėžis pralaužė apsauginius pylimus Babtų seniūnijoje.

Reikia dėkoti bebrams?

Vakar pavakarę Babtų seniūnijoje, Naujatriobiuose, prasidėjo gelbėjimo darbai. Neseniai sutvirtinti apsauginiai pylimai neišlaikė – vanduo juos pralaužė. Neatmetama versija, kad pylimų sutvirtinimus pagraužė ir ištąsė bebrai.

Pranešimą apie ekstremalią padėtį specialiosios tarnybos gavo apie 16 val. Gelbėtojams pranešta, kad pakilęs Nevėžio vanduo pralaužė apsauginį pylimą ir užliejo sodus, apsemtos mažiausiai šešios sodybos. Į nelaimės vietą buvo skubiai išsiųsti ugniagesių gelbėtojų ir narų ekipažai.

Artėjant sutemoms patvinusio Nevėžio vanduo šiek tiek tebekilo, po truputį semdamas sodų kvartalus. Apie 20 val. vanduo buvo apsėmęs apie 20 įvairios paskirties pastatų – ne tik namų, bet ir ūkinių pastatų, šiltnamių, tualetų, šulinių.

Po vandeniu atsidūrė vienintelis į Naujatriobius vedantis kelias. Gyventojai buvo paraginti palikti potvynio zoną. Kai kurios šeimos paliko namus, kuruose grindis jau sėmė vanduo.

Paniro Santaka

Tuo metu Kaune šiųmetis potvynis labiau primena pramogą. Nemuno krantinė visą savaitgalį buvo pilna žmonių – kauniečiai smalsiai stebėjo kylantį upės vandenį. Jis sprindis po sprindžio glemžėsi dviračių takus ir Santakos pakrantes, bet realios gresmės nei Nemunas, nei Neris Kaunui šiemet nekelia.

Savaitgalį užplūdusi šilumos banga po vandeniu paslėpė ne tik dviratininkų ir bėgikų pamėgtą Nemuno krantinę, bet ir visą smėlėtą dviejų upių santakos trikampį. Iš Nemuno krantinės liko tik turėklai su ant jų tupinčiomis žuvėdromis.

Per vieną dieną vanduo priartėjo ir prie kauniečių pamėgto amfiteatro Nemuno krantinėje – pirmadienį norintiesiems jį pasiekti nuo Vytauto Didžiojo bažnyčios pusės teko ropoti nuožulniu krantinės kraštu. Savaitgalį vanduo čia kilo itin sparčiai.

Vis dėlto baimės nėra: kauniečiai šiomis dienomis mielai fotografuojasi patvinusio Nemuno fone. Amfiteatras tapo vieta, iš kurios žiūrėti potvynio susirenka daugybė žmonių.

Kaunas primindavo Veneciją

Nuvykę pasižvalgyti, kaip patvinusios upės semia Santaką, išvydome, kad Kauno pilies zonoje vanduo sparčiai kopia aukštyn – popietę trūko tik kelių sprindžių, kad būtų apsemtas neseniai čia įrengtas dviračių ir pėsčiųjų takas.

Su anūkėliu Santakoje vaikštinėjanti buvusi Senamiesčio gyventoja Nijolė Daugvilienė fotografavosi prie apsemtų medžių.

„Vaikystėje augau Kauno senamiestyje, tad pamenu, kaip vanduo užsemdavo ir Rotušės aikštę, kartais pasiekdavo ir Laisvės alėją, nes dar nebūdavo hidroelektrinės, kuri vandenį dabar sulaiko. Vaikai visur plaukiodavo nedidelėmis valtelėmis“, – pasakojo N. Daugvilienė apie laikus, kai Kaunas atrodydavo tarsi Venecija.

Stebina ir žvejus

Kiek tolėliau, kitoje Nemuno pusėje ties uostu susirinkę žvejai taip pat gyvai diskutavo apie potvynį. Čia vanduo jau visiškai buvo užsėmęs laiptus, vedančius į žemesniąją prieplaukos dalį.

„Užpernai buvo užlieta visa šita prieplaukos aikštelė, ledai sulankstė metalinius turėklus. Viskas buvo užnešta žemėmis. Šiemet ledų nėra, tačiau nuo šeštadienio vanduo vis kyla. Lukašenka vandenį mums kelia“, – juokdamasis sakė daugiau nei trisdešimt metų šioje vietoje žvejojantis Vaclovas.

Vyras minėjo, kad šiuo metu vanduo prieplaukoje nuo šeštadienio pakilęs apie 1,5 metro. Jis pastebėjo, kad kol kas vanduo labai nešvarus – viskas subėga iš atitirpstančių miškų, raistų.

„Vanduo kyla nuolat – vien nuo sekmadienio iki pirmadienio vanduo pakilo metrą. Žvejojame ir šiek tiek žemiau prieplaukos, tačiau ten jau šiandien kojos negalime įkelti, nes viskas apsemta. Pavasaris yra pavasaris“, – sakė žvejys.

Vanduo neprognozuojamas

Kiekvieną pavasarį pavojaus varpais skambinantys šalia Neries esančių Radikių, Salių ir Kleboniškio gyventojai šiais metais ramūs. Nors žiemiški orai užsitęsė ilgai, staigi šilumos banga nesuformavo ledų sangrūdų.

„Potvynio ieškote? Čia jo nerasite. Nemanau, kad šiais metais mus užsems, nes jau nėra ledų. Štai ten, ties salelėmis, susiformuodavo ledų sangrūdos, dėl to semdavo ir mane, ir kaimynus“, – ranka rodydamas į upę sakė visai šalia upės Radikių Giraitės gatvėje gyvenantis savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimas Sidera.

Šiuo metu atostogaujantis vedėjas sakė gerai pamenantis prieš porą metų daug žalos pridariusį potvynį. Radikių gyventojams specialiai įrengta automatinė sirena, kuri žmones perspėtų apie potvynį.

Savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus sakė didelio pavojaus Kaunui nematantis. Pirmadienio rytą savivaldybėje vyko įvairių skyrių vedėjų pasitarimas, per kurį aptarta atsivėrusi smegduobė Karkazų Rato gatvėje, šiek tiek patvinęs Jiesios upelis.

„Situacija nuolat stebima, didesnių pavojų miestui nėra, tačiau polaidžio vanduo kyla kiek netikėtose vietose – pavyzdžiui, savaitgalį jis buvo grėsmingai priartėjęs prie Kleboniškio gatvės, tačiau ne prie šalia esančio Neries kranto“, – sakė G. Jankus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...