captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Saharuko byla grąžinama nagrinėti iš naujo

Antradienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl buvusio Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmų – dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – patenkino prokuroro kasacinį skundą – panaikino apeliacinės instancijos nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, teigiama LAT pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagrindinis bylos klausimas, į kurį turėjo atsakyti apeliacinės instancijos teismas, ar A. Sacharukas teisėtu pagrindu įgijo ir laikė svetimą dokumentą, liko neatsakytas.

„Nuo šio atsakymo priklausė sprendimas dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnį – ar teisėtai įgyta ir laikyta kito Seimo nario kortelė“, – atkreipė dėmesį LAT.

Darydami išvadas, žemesniųjų grandžių teismai vadovavosi A. Sacharuko bei kitų liudytojų parodymais apie Seime susiklosčiusią praktiką balsuoti už nesantį frakcijos narį.

„Tuo tarpu tokios praktikos pripažinimas nepašalina nei veikos pavojingumo, nei jos nusikalstamumo, nes neturi nieko bendro nei su BK 300, nei  302 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtimi“, – konstatavo Teismas.

Kasacinio teismo nuomone, teismai nepaneigė prokuroro apeliacinio skundo motyvo dėl kaltės, nes jos neanalizavo.

„Teismas turėjo analizuoti, ar Seimo narys, registruodamas kitą asmenį ir balsuodamas ne tik už save, bet ir už kitą posėdyje nedalyvaujantį asmenį, suvokia, kad savo veiksmu iškreipia dokumento, kuriame fiksuojami posėdyje dalyvaujantieji Seimo nariai, turinį ir iškreipia balsavimo už teisės aktą rezultatus. Ir jei tai suvokdamas balsuoja, reiškia, kad jis to nori“, – pažymima antradienį paskelbtoje LAT nutartyje.

„Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog A. Sacharukas balsavo už kitą Seimo narį, turėdamas kitų ketinimų, nei išreikšti šio Seimo nario poziciją dėl svarstomų klausimų, nėra tinkamas motyvas paneigti jo kaltės formą ir turinį, nes nusikaltimo motyvas nėra šio nusikaltimo sudėties požymis“, – konstatavo Teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neįtikino prieš tai bylą nagrinėjusių teismų motyvai, kad A. Sacharuko poelgis nebuvo teisiškai reikšmingas. 

„Lietuvos teisėje už dokumento klastojimą yra nustatyta tik baudžiamoji atsakomybė. Jokios kitos rūšies atsakomybės Lietuvos Respublikos įstatymai už dokumentų klastojimą nenumato. Seimo statutas neturi prioriteto prieš Baudžiamąjį kodeksą. Į visas šias aplinkybes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė“, - teigiama sprendime.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio  teismo  pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį  Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojantiems įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...