captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl Rusijos caras puolė ant kelių prieš ATR valdovą Žygimantą Vazą?

Daugelis Lietuvos ir Rusijos santykių aspektų nėra žinomi. O jie – tikrai įdomūs. Ši istorija apie tai, kaip suimtas caras buvo vežamas per Vilnių į Varšuvą, kurioje jam teko viešai nusižeminti.
Asociatyvi iliustracija, BNS nuotr.
Asociatyvi iliustracija, BNS nuotr.

1611 m. rudenį Varšuvoje vyko Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Seimas, į kurį susirinko svarbūs Lietuvos didikai, pasiuntiniai, senatoriai bei pats valdovas Žygimantas Vaza. Susibūręs Seimas sprendė ne tik įprastines valstybės gyvenimo problemas, tačiau svarstė ir savo veiksmus neramiais laikais. Tuo metu vyko susidūrimai su Švedija, Maskva.

Netikėtai Seimo darbo rutiną nutraukė didelis įvykis – spalio 29 d. į Varšuvos Seimą atvyko Rusijos caras Vasilijus Šuiskis. Jis ir dar keli jo artimieji, išsipustę prabangiais apdarais ir lydimi ginkluotos palydos, įžengė į žiūrovų bei dalyvių sausakimšą Seimo posėdžių salę.

Pirmą kartą caras atvyko į Varšuvą ir pirmą kartą jis nuolankiai puolė ant kelių bei nusilenkė soste sėdinčiam Ž. Vazai ir ATR Seimui. Negana to, jis dar prisiekė ištikimybę. Tačiau po to caras V. Šuiskis su artimaisiais buvo įkalintas.

Kaip V. Šuiskis tapo caru

Viskas prasidėjo, kai 1598 m. mirė paskutinysis Riurikaitis – Ivano Rūsčiojo sūnus Fiodoras. Tuomet baigėsi despotiškų Maskvos valdovų linija. Be aiškaus valdovo likusi Rusijos visuomenė susidūrė su problemomis ir iššūkiais. Į Maskvos sostą vienas po kito sėdo vis kiti valdovai – tai apsimetėliai, tai neparankūs diduomenei, tai tiesiog silpnos asmenybės. Tačiau vienas įtakingas bojarinas lošė savo partiją – prisitaikė prie ateinančių ir nueinančių valdovų bei laukė savo šanso. Tai – intrigantas V. Šuiskis.              

1606 m. gegužę jis gavo progą. Po suokalbio ir sumaišties Kremliuje buvo nužudytas vakarietiška kryptimi Rusiją norėjęs pasukti caras Dmitrijus Apsišaukėlis.

„Jis (Dmitrijus Apsišaukėlis – red.) vykdė gana savarankišką, protingą, net liberalią, kaip dabar apibūdintume, politiką. Tuo metu buvo uždrausta mirties bausmė. Jo 9–10 mėnesių valdymas sudarė protingo žmogaus įspūdį, bet kėlė nepasitenkinimą tarp bojarinų ir buvo surengtas V. Šuiskio vadovaujamas sąmokslas“, – istorines aplinkybes aiškina istorikas Elmantas Meilus.

Galiausiai Maskvos valdovu buvo išrinktas ir paskelbtas V. Šuiskis. Jis pasiekė savo.

Tačiau XVII a. pradžia nebuvo pats geriausias laikas sėsti į sostą – Maskva išgyveno didžiules negandas: badą, maištus ir apsimetėlius valdovus. Ir kaip visada tokiais atvejais būna – tuo pasinaudojo kaimynai. Tarp jų – ir ATR. Ir tai reiškė didelius išbandymus V. Šuiskiui, kurie turėjo parodyti, koks jis iš tikrųjų valdovas.

Apie tai, kaip V. Šuiskis pateko į lenkų ir lietuvių rankas ir kodėl jis puolė ant kelių prieš ATR valdovą, – laidos „Istorijos detektyvai“ reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...