captcha

Jūsų klausimas priimtas

Abiturientus vėl užbūrė ekonomika

Šiemečiai abiturientai vėl šturmuoja ekonomikos, finansų ir apskaitos, teisės ir psichologijos specialybes. Grįžta susidomėjimas medicina. Panaši padėtis kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Šiemečiai abiturientai vėl šturmuoja ekonomikos, finansų ir apskaitos, teisės ir psichologijos specialybes. Grįžta susidomėjimas medicina. Panaši padėtis kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.

Lietuvoje rinktis, kur nori studijuoti, ir pateikti reikiamus dokumentus galima iki liepos 23 dienos. Nors bendrasis priėmimas dar nesibaigė, akivaizdu, kad abiturientų širdis, kaip ir anksčiau, vis dar linksta ten pat – į socialinius mokslus.

Tiesa, Lietuvoje šiemet šiek tiek padaugėjo tų, kurie renkasi biomedicinos krypties mokslus. Kad gydytojų duona vėl traukia jaunus žmones, rodo ir tai, jog gausėja gimnazistų, kurie renkasi gamtos mokslų klasę.

Linksta į mediciną

„Verslas ir ekonomika – populiaru ir tarp mūsų abiturientų. Taip yra visoje Lietuvoje. Šios krypties studijų programų pasiūla mūsų šalyje išpūsta.

Ydinga tvarka, kad studijų vieta siejama su studijų krepšeliu. Mat ne visų studijų programų suteikiami diplomai garantuoja, kad būsi kvalifikuotas specialistas“, – įsitikinęs Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Tiesa, su ekonomika, verslu ar teise licėjuje grumiasi medicina. Kone visa viena gimnazistų klasė – per dvidešimt jaunuolių – kasmet stoja mokytis medicinos.

Mokykloje jie rinkosi gamtos mokslų klasę.

Gali būti, kad po trejų metų Vilniaus licėjaus abiturientų į mediciną stos dvigubai daugiau, mat prieš metus ši mokykla surinko dvi gamtos mokslų pirmaklasių klases.

Renkasi tai, kas lengviau

Anot Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidento Prano Žiliuko, jau senokai susiklostė toks požiūris – ką lengviau mokytis, tą daugelis ir renkasi: „O jei vėliau į rinką ateina didelė masė tokių specialistų, kvepia darbo birža“.

Pasak jo, akis badanti statistika ar kieno nors norai padėties nepakeis.

„Juk ką studijuoti, mokiniai sprendžia 9–10 klasėje, tuomet ir renkasi, kokias disciplinas mokytis mokykloje už valstybės pinigus, ar perka privačias pamokas už tėvų pinigus.

Juk ir matematikos valstybinį egzaminą rinkosi mažiau nei 39 proc. abiturientų“, – apgailestavo P. Žiliukas.

Menininkai – atsargesni

Pirmomis prašymų studijuoti priėmimo savaitėmis buvo justi nemenkas entuziazmas ir tų, kurie registravosi laikyti tinkamumo būti pedagogu testo. Vėliau bumas subliūško.

Tokį testą laikyti ir ateityje mokytojais tapti šiemet panoro per 2200 jaunuolių – tai 1500 mažiau nei pernai. Tiesa, prieš metus iš beveik 4000 užsiregistravusiųjų daugiau nei tūkstantis į patikrinimą neatvyko.

„Galbūt šiemet buvo mažiau prašymą rašiusių lengva ranka“, – vylėsi P. Žiliukas.

Būsimųjų menininkų gretos panašios kaip ir prieš metus.

Daugiausia jaunuolių trokšta tapti architektais, dizaineriais ir aktoriais.

Tiesa, šiemetiniai jaunieji menininkai atsargesni.

Ankstesniais metais jie paprastai prašyme įrašydavo tik vieną trokštamą specialybę. Šiemet suraito ir atsarginių variantų, kartais – net iki septynių.

Iš viso prašyme galima nurodyti 12 pageidavimų.

„Bet du trečdaliai visų bendrajame priėmime dalyvaujančių pretendentų studijuoti pageidavimus jau rašo iš vienos srities, tai rodo, kad motyvuotumas gana aukštas“, – ankstesnius metus ir dabartį lygino P. Žiliukas.

Latvius traukia žurnalistika

Latvijoje į bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą susivieniję 11 universitetų, tačiau vietos abiturientai stoti reikalingus dokumentus gali pateikti ir per ją, ir atskirai norimoje aukštojoje mokykloje.

Latvijos statistikos departamento duomenimis, pernai 58,3 proc. abiturientų ir anksčiau vidurines mokyklas baigusių jaunuolių rinkosi aukštąsias mokyklas.

Jaunus latvius labiausiai traukė socialinių mokslų studijų kryptis, komercija ir teisė.

Paklausiausios specialybės – informacinės technologijos ir komunikacija, teisė, vadyba ir administravimas.

Tokią statistiką atspindi ir padėtis Rygoje įsikūrusiame Latvijos universitete. Pernai jame populiariausia buvo rinktis studijuoti teisę, komunikaciją – viešuosius ryšius ir žurnalistiką, valdymą ir ekonomiką, mediciną, anglų filologiją ir kompiuterių mokslą.

Ir politika, ir ispanų kalba

Estijos statistikos departamento duomenimis, pernai studijas aukštojoje mokykloje rinkosi 57 proc. 2011-ųjų abiturientų. 27 proc. nedvejodami rinkosi socialinius mokslus, antrojoje vietoje liko inžinerijos ir konstrukcijų mokslai – jie patraukė 18 proc. būsimųjų pirmakursių.

Gamtos mokslus rinkosi 16 proc. abiturientų, 12 proc. – menus, 11 proc. – sveikatos, 9 proc. – paslaugų, 4 proc. – pedagogikos ir 3 proc. – žemės ūkio studijas.

57 proc. tų metų abiturientų tapo aukštųjų mokyklų pirmakursiais. Talino universitete praėjusią vasarą jauni estai labiausiai grūmėsi dėl teisės tapti politikos mokslų ir valdymo, teisės ir anglų kalbos ir kultūros pirmakursiais.

„Panašių rezultatų tikimės ir šiemet“, – sakė šio universiteto atstovė Hille Tressum.

„Estijos abiturientus labiausiai traukia teisė, medicina, ekonomika, anglų ir ispanų kalbos ir fizioterapijos studijos.

Pagal apklausas, 75 proc. jaunuolių rinkosi šias studijas, nes domisi šia sritimi. 49 proc. praktiškesni – jiems labiau rūpėjo, kad baigę studijas lengviau rastų darbą“, – savo šalies jaunimo motyvus vardijo Tartu universiteto atstovė Anneli Miljan.

Vokiečių jaunimas – pastovus

Vokietijoje dirbanti žurnalistė Jolita Venckutė teigia, kad paklausiausios specialybės šioje šalyje jau keletą metų nesikeičia: ir merginos, ir vaikinai dažniausiai renkasi ekonomikos mokslus.

Galbūt todėl, kad ši specialybė leidžia lengviau keisti profesiją, gal todėl, kad beveik 80 proc. ją baigusių gauna darbo vietą, o gal todėl, kad bakalaurai jau pirmaisiais darbo metais uždirba iki 36 tūkst. eurų per metus neatskaičiavus mokesčių.

Antrojoje vietoje pagal populiarumą tarp merginų – gimtoji vokiečių kalba. Maždaug trečdalis jų po studijų renkasi darbą mokykloje, apie 80 proc. randa darbo vietą jau pirmaisiais metais po baigimo.

Vaikinai noriai eina studijuoti mašinų gamybos – net 94 proc. specialistų įsidarbina vos gavę bakalauro diplomą ir turi galimybę uždirbti iki 40 tūkst. eurų per metus.

Taip pat merginos noriai renkasi mediciną, o vaikinai – informatikos studijas.

Lietuvoje pirmauja universitetai

Bendrajame priėmime dalyvauja 21 universitetas ir 24 kolegijos. Planuojama, kad šiemet į valstybės finansuojamas vietas pateks 17,2 tūkst. pirmakursių.

Praėjusią savaitę prašymus studijuoti buvo padavę 26,1 tūkst. jaunuolių. 14,3 tūkst. iš jų bendrojo lavinimo mokyklas baigė šiemet.

Rašant prašymą galima pateikti 12 pageidavimų, kur mokytis. Iš viso šiemet pretendentai tapti aukštųjų mokyklų studentais pateikė 110,2 tūkst. pageidavimų – 68 tūkst. universitetuose, 42,2 tūkst. – kolegijose.

Pirmuoju pageidavimu norintys mokytis universitetuose socialinius mokslus nurodė 5554, biomedicinos – 2412, menų – 1353, technologijos – 1286, humanitarinius – 1236, fizinius mokslus – 675 žmonės.

Pirmuoju pageidavimu norintys studijuoti kolegijose socialinius mokslus nurodė 2961, biomedicinos – 1528, technologijos – 1506, menų – 757, humanitarinius – 61, fizinius mokslus – 54 žmonės.

Paskutinė dokumentų priėmimo diena – liepos 23-ioji.

Pernai bendrajame priėmime dalyvavo 44,6 tūkst. stojančiųjų, 28 tūkst. iš jų mokyklas baigė tais pačiais metais.

Šaltinis: LAMABPO

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...