captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo posėdyje – smūgiai S. Skverneliui

Seimas antradienį sprendžia dėl naujosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kartu su Socialdemokratų partija suformuotos vyriausybės programos. Seimui paprasta balsų dauguma pritarus programai, 17-oji Sauliaus Skvernelio vadovaujama vyriausybė jau antradienį prisieks ir pradės eiti pareigas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

G. Landsbergis įžvelgia skilimą

Frakcijos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kalbėjo labiausiai pasigendantis „politinės lyderystės“, aiškios krypties ir aiškių darbų įvardijimo.

„Turbūt prieš mėnesį balsavome už Seimo pirmininką, klausėme, kokie prioritetai, sakė, reikia palaukti premjero, kai balsavome už premjerą, atrodė, kad išgirsiu prioritetus, premjeras sakė, palaukite Vyriausybės programos, vyriausybės programą pamatę, pasigedome prioritetų, sužinojome, kad jie bus po trijų mėnesių veiklų plane, mes vis dar laukiame“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pasak G. Landsbergio, įdomiausia tai, kad LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis sako, jog visi priešrinkiminiai pažadai bus įgyvendinti. „Kadangi jų nerandame dabartinėje vyriausybės programoje, galvojame, gal yra alternatyvi vyriausybės programa, kurioje šie pažadai sudėlioti. Jeigu ne, akivaizdu, kad matome skilimą ir didelį neaiškumą“, – dėstė TS-LKD frakcijos seniūnas.

G. Landsbergis taip pat kritikavo laikinąjį premjerą Algirdą Butkevičių dėl to, kas Lietuvoje vyko – esą jam prioritetu buvo viskas ir ta pati gaida neva girdėti dabar.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad viskas nebūna įgyvendinama, viskas nėra vienodai svarbu. Mes turime apibrėžti, ką padarysime ir tai nebus lengva. Daugelis ministrų pasiduoda sakydami „Taip, ir tą darysime, ir skatinsime, ir gelbėsime“. Noriu pasakyti, gerbiamieji, taip nebūna. Teks apsispręsti, ką darysite pirmiausiai, pranešti tai visuomenei, priimti kritiką ir siekti, kad tai būtų įgyvendinta“, – sakė jis.

Anot G. Landsbergio, tai neleidžia pasitikėti nauja vyriausybės programa.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė palyginęs valstiečių ir socialdemokratų partijų rinkimų programas ir jose pasigedęs prieš rinkimus duotų pažadų.

„Atsirado tokie žodžiai kaip „sieksime, tikėtina, galimai, planuosime, matysime, žiūrėsime“ ir po to atsiranda žodis, kad palaukite du mėnesius – turėsime veiksmų planą“, – teigė R. Žemaitaitis.

Jis klausė, kodėl vyriausybės programa skiriasi nuo to, ką viešai kalba ministrai. R. Žemaitaičio teigimu, vyriausybės programoje nėra to, ką kalba ministrai. Seimo narys taip pat pasigedo plano, kas bus po 2020 m., kada sumažės Europos Sąjungos parama.

E. Gentvilas: nenorime prisiimti šių dėmių

Kritikos vyriausybės programai negailėjo ir Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jo teigimu, pirma, akis bado nekonkretumas. Esą kai kurie paskirti ministrai net pasigirdami sako pridėję ranką, kad neliktų konkrečių siekių.

„Norėtųsi, kad toje programoje, už kurią teks balsuoti, atsirastų dalykai, kurie yra kaip vyriausybės pažadas, tikslas, orientyras. Nieko kito nebelieka daryti tik laukti priemonių plano, kuris kažkada atsiras, tačiau balsuoti mums reikia šiandien“, – pastebėjo E. Gentvilas.

Jis linkėjo paskirtiems ministrams sulaukti tos dienos, kai paruoš jiems dvasiškai artimą dokumentą. Esą šiandien jie pripažįsta, kad net laiko su ja susipažinti pritrūko.

E. Gentvilas taip pat aiškino kalbėjęs su S. Skverneliu, kad šis sutinka pasitikrinti savo patikimumą, jei Seimo dauguma kelis kartus nepatvirtins vyriausybės programos.

„Matau dalį pataisų, kurios gali vesti prie neišvengiamo Konstitucijos keitimo. Ar yra dauguma tam pasiruošusi? Ieškoma konsensuso su opozicijoje esančiomis partijomis? Šiandien mes to nematome“, – aiškino pranešėjas.

Jo teigimu, pagrindinis liberalų kriterijų buvo, ar bus įvedami nauji, didinami mokesčiai. Esą šiandien iš programos to aiškiai pasakyti negalima, tačiau visuomenėje vis pasigirsta panašūs siūlymai.

„Mes nebalsuosime už tą programą, nes girdime signalus, kas bus. Mes nenorime prisiimti šių dėmių ant savo munduro“, – tikino jis.

Anot E. Gentvilo, jis norėtų, kad tikslas būtų laisvės Lietuva, o šiandien vis kalbama apie draudimus ir apribojimus.

I. Šiaulienė atšovė konservatoriams

Reaguodama į išsakytas pastabas socialdemokratė Irena Šiaulienė aiškino, kad pagrindinis demokratijos trūkumas – valdžios neturinčios ar ją praradusios partijos neva žino, kaip valdyti.

„16-oji vyriausybė paliko pakankamai tvarkingą Lietuvos būseną, nepaisant to, kad Gabrielius (Landsbergis – DELFI) to nepastebėjo. Buvote galingi vizijose, bet praktikos kaip ir nepasiekdavote“, – konservatorių kritikai atšovė ji.

Anot I. Šiaulienės, ji nori, kad bendras darbas teiktų pasigėrėjimą ir patiems politikams, ir visuomenei.

„Tikiuosi, kad sakomi komplimentai ateinančio premjero ir jo komandos tikrai neįveiks. Matydami realijas ir deklaruojamą teikiamoje programoje darnumą visų krypčių, darbų tęstinumą, vadovaujuosi elementaria išmintimi – keisti, ką galima ir ką būtina, priimti, kas niekaip neišvengiama ir kad užtektų išminties atskirti vieną nuo kito“, – tikslus įvardijo I. Šiaulienė.

Iš profesionalų tikėjosi daugiau

Anot konservatoriaus Mykolo Majausko, sužinojęs apie siūlomą vyriausybės sudėtį jis buvo, švelniai tariant, maloniai nustebęs, nes tai kone aukščiausio lygio profesionalai. Deja, programa, pripažino, nuliūdino.

„Jūs galite geriau. Daug geriau. Jei komanda atrodė A lygio, tai programa – tarp S ir T. Prioritetų yra labai daug, tikslų labai daug. Tai primena mielą ir šiltą kalėdinį palinkėjimą, kuriam mes galėtume pritarti bendru sutarimu“, – sakė M. Majauskas, nurodydamas, kad pasigedo prioritetų.

Jo teigimu, reikėtų įvardyti bent 3 konkrečius tikslus, rodiklius, kaip situacijos turėtų keistis.

„Kviečiu sugrąžinti, šiek tiek patobulinti, nes ši vyriausybė tikrai gali daug geriau“, – nurodė M. Majauskas.

Tikslas – darnos kūrimas

S. Skvernelio vyriausybė savo siekiu įvardija darnos, kaip pamatinio tikslo, kūrimą.

„Darną tiek individualiame – žmogiškajame lygmenyje, tiek visuomenės, valstybės ar atskiros ūkinės veiklos srityje mes matome kaip tikslą, kurį turime pasiekti. Darnią Lietuvą kurti mes siūlome penkiais lygmenimis – darnus žmogus, darni visuomenė, darnus švietimas ir kultūra, darni ekonomika bei darnus valstybės valdymas“, – teigiama vyriausybės programos projekte.

Programoje pažymima, kad „vis dėlto daug Lietuvos gyventojų savo šalyje nesijaučia laimingi. Tą liudija ir savižudybių, priklausomybių, smurto bei skurdo mastai, žemas pilietinės galios indeksas. Grėsmingiausia nepasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje išraiška – nedidelis gimstamumas bei masinė emigracija“.

Vertindama vyriausybės programą, prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę sakė, kad grįsta gerais ketinimais. „Labai palinkėčiau, kad tie geri ketinimai, kuriais yra pagrįsta programa, tiesiog būtų kiek įmanoma lengviau išpildyti visiems“, – teigė prezidentė.

Tuo metu Seimo narė ekonomistė Aušra Maldeikienė vyriausybės programą yra griežtai sukritikavusi ir vadino ją panašia į ankstesnes: „Akivaizdžiai daryta tuo pačiu principu: ministerijoms duodamos užduotys, jos prirašo kažkokių „mintukių“, tada kažkas įkiša kodinius terminus, šiuo atveju labai juokingus.“

Aušra Maldeikienė. BNS nuotr.

DELFI jau rašė, kad skirtingai nei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje, būsimos vyriausybės darbo gaires numatančiame dokumente neliko daugelio konkrečių įsipareigojimų.

Pavyzdžiui, pažadą iki 2017 m. liepos 1 d. vidutinę senatvės pensiją padidinti 40 Eur, pakeitė sąlyginė nuostata apie siekį didinti pensijas iki minėto dydžio ir tik jei bus galimybių.

Neliko ir aiškaus įsipareigojimo sujungti dalį „Sodros“ su gyventojų pajamų mokesčiu ir šį naują mokestį taikyti ne tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Be to, atsisakyta konkrečių planų keisti pensijų kaupimo sistemą ir kt.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, vertindamas naujosios vyriausybės programą, yra pabrėžęs, kad iš S. Skvernelio vadovaujamos vyriausybės programos konservatoriai tikėjosi daugiau.

Vyriausybės sudėtis

S. Skvernelio kabinetą sudaro 11 LVŽS bei trys socialdemokratų deleguoti atstovai. Dauguma naujosios vyriausybės narių yra nepartiniai.

Aplinkos ministru skiriamas Lietuvos aplinkosaugos organizacijų koalicijai vadovavęs Kęstutis Navickas, energetikos – Lietuvos energetikos atašė Briuselyje pareigas ėjęs Žygimantas Vaičiūnas, finansų – Lietuvos banke dirbęs Vilius Šapoka, krašto apsaugos – užsienio reikalų viceministro pareigas iki šiol ėjęs diplomatas Raimondas Karoblis, kultūros – aktorė, vertėja, kultūros diplomatė Liana Ruokytė-Jonsson.

Socialinės apsaugos ir darbo ministru taps iki šiol Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacijai vadovavęs socialinių mokslų ekspertas Linas Kukuraitis, susisiekimo ministru – ekonomistas Rokas Masiulis, kadenciją pabaigusioje socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje dirbęs energetikos ministru.

Sveikatos apsaugos ministro pareigas eis biomedicinos mokslų daktaras profesorius, Seimo narys Aurelijus Veryga, švietimo ir mokslo ministrės – ligšiolinė MOSTA vadovė Jurgita Petrauskienė, teisingumo ministrės – Mykolo Romerio universiteto teisės profesorė Milda Vainiutė.

Ūkio ministru taps socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius, dėl ministro portfelio atsisakęs Jonavos rajono mero posto. Užsienio reikalų ministru antrą kadenciją iš eilės dirbs socialdemokratas Linas Linkevičius.

Vidaus reikalų ministerijai vadovaus buvęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas, Žemės ūkio ministerijai – buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas, ūkininkas „valstietis“ Bronius Markauskas.

Jau sulaukė viceministrų pavardžių

Paskirtasis premjeras S. Skvernelis prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė jau sulaukęs kone visų viceministrų pavardžių. Tiesa, pagarsinti jų jis nepanoro dėl to, kad jie dar nėra patikrinti specialiųjų tarnybų.

„Tikiuosi, šiandien padėsime labai aiškų brūkšnį ir tašką, pasibaigs laikotarpis, kai ką ir kaip padarysite, reikės pradėti dirbti. Kai prasidės darbai, tada ir vertinsime, kas padaryta, o tai, kas ką sugalvojo – mokesčiai, draudimai ir pan.... Tas laikotarpis, matyt, šiandien pasibaigs“, – sakė jis.

S. Skvernelis planuoja, kad trečiadienį jau turi įvykti vyriausybės posėdis.

Saulius Skvernelis. BNS nuotr.

Neatsisako draudimų dėl rūkymo: visuomenė turi būti pasiruošusi

Savo ruožtu paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad didžiausi jo laukiantys iššūkiai yra vaistų kainos, skaidrumo klausimai, biudžetas. A. Veryga tikino neatsisakantis idėjos ir įvesti papildomus draudimus dėl rūkymo.

„Tai yra diskusijų klausimai. Mano požiūris yra toks, kad joks žmogus, nesvarbu, kur tai yra, neturėtų būti verčiamas pasyviai rūkyti. Balkonai yra viena vietų, kita vietų, kurią žmonės patys dažnai įvardija, tai yra lauko kavinės. Visuomenė turi būti pasiruošusi, nes garantas, kad veiks panašus garantas – ar balkonai, ar lauko kavinės yra pati visuomenė“, – sakė jis.

Anot paskirtojo sveikatos apsaugos ministro, rūkantis žmogus turi turėti erdvę rūkymui, nėra norima uždrausti tai daryti, tačiau svarbu pagalvoti apie aplinkinius.

„Jei noriu ką nors daryti, turbūt sutiksite, kad negaliu žaloti sveikatos kitam žmogui. Mano teisės ir laisvės baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus“, – savo požiūriu dalijosi A. Veryga.

P. Gražulis įžvelgė skirtumus tarp programų

Anot Petro Gražulio, jei šiandien pažiūrėtume į opozicijos kalbas, jos gana konstruktyvios – lyginama rinkiminė ir Vyriausybės programa. Politikas ragino pripažinti, kad pastaroji – daug bendresnė, matyti atsitraukimas, noras suteikti sau kūrybinės laisvės.

„Iš gyvenimo patirties galiu sakyti, kad gal nėra svarbiausia programa. Svarbiausia – realūs darbai. Manyčiau, šis Seimas ir valdančioji dauguma kaip niekada yra laisvi padaryti tai, ko mes nepadarėme. Buvę seimai buvo labiau susaistysi ir su verslais, ir su kitomis interesų grupėmis“, – įžvelgė politikas.

Jis tikino avansu palaikysiantis šią programą.

S. Skvernelis atsakė į kritiką

Savo ruožtu atsakyti į kritiką pakviestas S. Skvernelis pirma padėkojo visiems Seimo nariams, komitetams, frakcijoms. Jis pripažino, kad laikotarpis buvo įtemptas.

„Programa yra su aiškiais tikslais, problemomis, sprendimo būdais. O kada ir kaip – tai bus kitas dokumentas, kuris neišvengiamai bus padarytas“, – į kritiką dėl konkretumo trūkumo atsakė jis.

Pasak S. Skvernelio, jie renkasi ne emocijomis, demagogija, o racionalumu ir protingumu grįstą kelią.

„Suprantu, norima išskirti prioritetus 2-3 ministrams, kad likusi vyriausybės dalis galėtų ramiai pabūti. Taip nebus. Visose ministerijose, visų ministrų atsakomybėje yra ambicingi planai, kuriuos jie turės įgyvendinti“, – aiškino paskirtasis premjeras.

Jo teigimu, žodį „pokytis“ programoje pakeitė „darbas“. Paskirtasis premjeras, reaguodamas į išsakytą kritiką, sakė, kad viską programoje galima rasti, jei tik yra noro. Norėdamas šį pasakymą pagrįsti jis pacitavo ir kelias projekto vietas.

„Vyriausybės darbo sėkmės garantas yra bendradarbiavimas su Seimu – neišskiriant nei valdančiosios daugumos, nei opozicijos“, – akcentavo pranešėjas.

S. Skvernelis tikino neatsisakantis ir planų supaisyti viešąjį sektorių, nes jis yra perteklinis, dalis darbuotojų esą susikoncentravę procese, o jiems užmokestį galima didinti tik keliant efektyvumo lygį. Jis taip pat aiškino, kad tikrai bus siekiama mažinti skurto lygį Lietuvoje, pajamų nelygybę, skatinti socialinį dialogą.

Pasak paskirtojo premjero, nebuvo rinkiminėje programoje idėjos dėl valstybinių vaistinių – apie tai buvo pasisakoma įvairiuose debatuose. S. Skvernelio teigimu, ir dabar Lietuvoje veikia bene 4 tokios įstaigos.

„Po 4 metų mus įvertins vienintelis objektyvus vertintojas – Lietuvos žmonės. Aš neabejoju, kad ši vyriausybė dirbs, nes dabai jau vyksta ir dabar“, – lūkesčiais pasidalijo politikas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...