captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žiniasklaidos atstovai susivienijo dėl politikų apsaugos nuo kritikos

Žurnalistai išreiškė prezidentei Daliai Grybauskaitei viešą susirūpinimą, kad Seimo spalio 9 dieną priimtos Civilinio kodekso pataisos gali suvaržyti žiniasklaidos laisvę skelbti visuomenei reikšmingą informaciją apie viešus asmenis ir įtvirtinti politikų privilegijuotą apsaugą nuo kritikos. Tuo metu Mantas Adomėnas registravo pataisą, siūlydamas grįžti prie ankstesnės Civilinio kodekso nuostatos, teigiama pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Didžiausią nerimą, anot žurnalistų, pasirašiusių kreipimąsi, kelia Seimo sprendimas pakeisti 2.24 straipsnio 6 dalį ir ištrinti ribą dėl informacijos skelbimo apie privačius ir viešus asmenis.

„Gerbiame įstatymo leidėjo tikslą užtikrinti teisę gintis nuo garbės ir orumo įžeidimo, įskaitant žiniasklaidos skleidžiamą informaciją, bet esame įsitikinę, kad dabartinis reguliavimas numato tinkamą interesų pusiausvyrą tarp teisės skleisti informaciją ir teisės ginti garbę ir orumą“, – teigiama kreipimesi.

Šiuo metu įstatymas numato atsakomybę žiniasklaidai, jei nustatoma, kad ji veikė turėdama tikslą pažeminti ar apšmeižti viešą asmenį, taip pat numatoma galimybė reikalauti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Prezidentė D. Grybauskaitė sako, jog pataisos gali pažeisti žodžio laisvę.

„Išgirdome patys tik iš spaudos, dar neturime įstatymo, tikrai labai įdėmiai žiūrėsiu, kol kas iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog netgi konstitucinė nuostata dėl kritikos galimybių ribojimo jau yra pažeidžiama, yra ta, tikrų požymių, kad yra pažeidžiama žodžio laisvė“, – pirmadienį Kijeve žurnalistams sakė D. Grybauskaitė, paklausta, ar pasirašys šias pataisas.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, civilinė atsakomybė netaikoma tik esant šioms sąlygoms:

– jei žurnalistas veikia siekdamas pranešti apie viešo asmens valstybinę ar visuomeninę veiklą

– jei žurnalistas veikia sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su asmens veikla.

Pažymėtina, kad šias sąlygas ir šiuo metu turi įrodyti pats žurnalistas.

Dėl kritikos gali grėsti teismai

Pagal naują Seimo priimtą įstatymą, kaip teigia žurnalistai, net esant šioms sąlygoms, būtų taikoma atsakomybė, jei viešasis asmuo manytų, jog kandi kritika ar bet kokie informacijos netikslumai žemina jo orumą ir garbę.

„Toks reguliavimas gali paskatinti viešus asmenis teikti skundus teismams dėl jiems nepatikusios viešos kritikos ir taip atgrasyti skelbti visuomenei reikšmingą informaciją“, – pabrėžiama kreipimesi prezidentei.

Žurnalistai teigia, kad tokia nuostata nepagrįstai sumenkina visuomenės teisę žinoti informaciją apie viešų asmenų valstybinę ir visuomeninę veiklą ir neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, kad vieši asmenys turi susitaikyti su griežtesne ar kandesne kritika.

Žiniasklaidos atstovai prašo grąžinti įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti.

Kreipimąsi pasirašė DELFI.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, 15min.lt generalinis direktorius Tomas Balžekas, žurnalistai Šarūnas Černiauskas, Jūratė Damulytė, Audrius Matonis, Rita Miliūtė, Andrius Tapinas ir kiti.

M. Adomėnas registravo siūlymą grįžti prie senosios tvarkos

Konservatorius M. Adomėnas registravo pataisą siūlydamas grįžti prie ankstesnės Civilinio kodekso nuostatos, kad be piktos valios paskleidus tikrovę neatitinkančius duomenis apie viešus asmenis nebūtų taikoma civilinė atsakomybė.

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario M. Adomėno, ši Civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostata atrodo perteklinė, juo labiau kad Baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje yra išlaikyta galimybė teisminiu keliu apginti visų, taip pat ir viešų, asmenų garbę ir orumą nuo šmeižimo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close