captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bažnyčios įtaka Seime: mitas ar tikrovė?

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo istorija laikytina Bažnyčios ir valstybė interesų susikirtimu, tad kyla klausimas, kokią įtaką dvasininkija turi Seime. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Pagalbinio apvaisinimo istorija parodė, kad religija tampa valstybės valdymo dalimi – valdymas yra religizuojamas. Tokiu būdu tikėjimo vertybės yra iškeliamos į viešąją erdvę – tampa tarsi įstatymais ir tikintiems, ir netikintiems. Šiais laikais Bažnyčia kartu su ją atstovaujančiomis organizacijomis yra tapusi tam tikra lobistine organizacija, kuri atstovauja savo vertybėms visuomenėje“, – padėtį apibendrina VDU docentė, Lietuvos religijotyrininkų draugijos pirmininkė dr. Milda Ališauskienė.

Anot ekspertės, Katalikų Bažnyčia gali grįžti prie lytinio švietimo, gali laikytis pozicijos neleisti tuoktis vienos lyties asmenims, taip pat bandyti įstatymais riboti alkoholio įsigijimą. M. Ališauskienė taip pat priduria, kad nors valstybė ir Bažnyčia oficialiai yra at atskirtas, tačiau šis klausimas išlieka aktualus visuomenėje.

Tiesa, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Paulius Saudargas nepritaria tokiai nuomonei.

„Katalikų Bažnyčia yra integrali visuomenės dalis, nes 80 proc. Lietuvos gyventojų sakosi esantys katalikai. Bažnyčia atstovauja tam tikram tikinčiųjų požiūriui į tai, kaip turi būti valdoma valstybė. Tad Bažnyčios vadovų nuomonė turi būti išklausoma. Bažnyčia nesikiša į valstybės valdymą, bet diskutuoti dėl tam tikrų klausimų yra būtina“, – mano Seimo narys.

Kolegai primena ir socialdemokratas Gediminas Kirkilas

„Bažnyčia, kaip ir kitos piliečių, visuomenės grupės, turi teisę į savo nuomonę“, – teigia parlamentaras.

Daugiau apie visa tai – įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...