captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip atrodytų Lietuva, jei tarpukariu būtų buvusi sujungta su kitomis valstybėmis

Tarpukario Lietuva galėjo tapti Didžiosios Britanijos protektoratu, Vokietijos dalimi ar net sukurti bendrą valstybę su Baltarusija ar Lenkija. Tokios galimos alternatyvos egzistavo šalia nepriklausomos Lietuvos vizijos. Kokia šiandien būtų Lietuva, jei būtų tapusi Didžiosios Britanijos protektoratu, „Istorijos detektyvai“ jau pasakojo, o šįkart gvildena, kas būtų nutikę, jei būtų įgyvendintos kitos alternatyvos.
LRT stop kadras
LRT stop kadras

Tarpukariu buvo įvairių planų, kaip Lietuva galėjo būti sujungta su Vokietija – ar su Kuršu būtų bendra valstybė ir būtų prijungta prie Vokietijos, ar tai būtų unija su Saksonija. Politologo ir Seimo nario Lauryno Kasčiūno manymu, jei Lietuva būtų buvusi susieta su Vokietija, pralaimėjusia Pirmąjį pasaulinį karą, tai nebūtų Lietuvos geopolitinei situacijai suteikę jokio kokybinio proveržio ir gal net nustūmę Lietuvą į didesnių pralaimėtojų vietą.

„Gal net būtume labiau nubausti tose vadinamose taikos derybose nustatant tarptautinių santykių režimą po Pirmojo pasaulio karo. Esu tikras, kad bet koks variantas su Vokietija būtų buvęs nenaudingas Lietuvai. Manau, kad mūsų tuometinis politinis elitas tą puikiai suvokė. Aišku, jie žaidė su vokiečiais tam, kad [...] jų parama prieš Rusiją egzistuotų tam tikrame lygmenyje“, – apie alternatyvios istorijos galimą įtaką Lietuvai pasakoja L. Kasčiūnas. Pasak jo, jau tuo metu Lietuvos politinis elitas turėjo intelektualinio savarankiškumo dėliojant įvairias geopolitines kombinacijas.

Jei Lietuva būtų buvusi sujungta su Vokietija, tai galima manyti, kad po Antrojo pasaulinio karo Lietuvą būtų ištikusi Rytų Prūsijos, arba Karaliaučiaus, lemtis – būtų sumažėję gyventojų ir jie būtų kolonizuoti.

Kita galima alternatyva, apie kurią galvojo vienas žymiausių žemaičių ir litvinų Juzefas Pilsudskis, – atkurta Lietuvos ir Lenkijos Abiejų Tautų Respublika.

„Čia, aišku, jau pats rimčiausias mūsų tarpukario Lietuvos geopolitinis planas, kurio mes nepasirinkome ir apie kurį turbūt labiausiai reikėtų kalbėti bei analizuoti. Čia reikėtų matyti bendrą visos tuometinės Europos geopolitinį kontekstą, tai yra, tos vadinamosios buferinės zonos tarp Rusijos ir Vokietijos idėją, kurią projektavo prancūzai ir britai“, – aiškina L. Kasčiūnas.

Ši buferinė zona nebuvo įsivaizduojama be Lenkijos lyderystės ir tik Lenkija galėjo būti ta šalis, kuri galėjo tą saugumo juostos stabilumą užtikrinti. Tačiau, politologo teigimu, nebuvo įvertintas vienas svarbus aspektas – Europa jau žengė į nacionalizmo, arba tautinių valstybių, epochą.

„Teisūs turbūt buvo tie, kurie sakė, kad, jei J. Pilsudskis būtų tą tiltą su Lietuva sukūręs, per tą tiltą būtų pravažiavę R. Dmowskio tankai. Lenkai jau buvo susiformavę kaip tauta, kaip nacionalinė valstybė ir unijos jiems jau būtų buvę per maža, [...] taigi, manau, būtų judėta lietuvių asimiliacijos link“, – tikina L. Kasčiūnas.

Pašnekovo manymu, jei šioje erdvėje būtų suformuota buferinė zona, galbūt būtų galima kalbėti apie galimybę, kad Antrasis pasaulinis karas būtų visai neįvykęs. Nes būtent nestabilumas Vidurio Europoje lėmė tai, kad nei Rusija, nei Vokietija nebuvo sulaikytos.

Išsami diskusija apie galimas Lietuvos istorijos alternatyvas – laidos „Istorijos detektyvai“ reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...