captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Katauskas: „valstiečiai“ neturi krikdemų „dagizmo“

Įsiplieskusios kibirkštys dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų neturėtų paveikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingų, o daliai visuomenės ši tema apskritai gali būti sunkiai suvokiama, teigia LRT.lt pašnekovai. Ryšių su visuomene specialistas Arijus Katauskas tvirtina, kad LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio atsitraukimas nuo pirminės konservatyvios įstatymo redakcijos yra ne minusas, o didžiulis laimėjimas.
R. Karbauskis, BNS nuotr.
R. Karbauskis, BNS nuotr.

„Žaidimas, kurį pradėjo R. Karbauskis, nėra trumpalaikis. Jis – ilgalaikis. Nesakau, kad tai yra kunigaikščio Vytauto Didžiojo manevras, bet kad manevras – faktas“, – LRT.lt teigia viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris A. Katauskas.

Ryšių su visuomene specialisto teigimu, visas šis spektaklis, kuris kilo viešojoje erdvėje, yra skirtas ne rinkėjams. Pasak A. Katausko, daugelis jų net nesuprato, apie ką konkrečiai kalbama.

„Galbūt dalis rinkėjų pasakys, kad R. Karbauskis pralaimėjo, tačiau jo komunikacija aiškiai rodė, kad jis atsitraukė dėl to, kad žmonėms nėra iki galo išaiškinta tema. Visi turbūt puikiai suprantame, kad visuomenėje ši tema yra penkiasdešimtuke. Šis R. Karbauskio atsitraukimas yra ir didžiulis jo laimėjimas – LVŽS nariai pamatė, kad R. Karbauskis padarė viską, kas tik buvo įmanoma. Netgi ėjo pralaimėti į LRT televizijos laidą pas Edmundą Jakilaitį, kur pasirodė tikrai prastai. Tačiau jis vis tiek ėjo į tą laidą“, – aiškino A. Katauskas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad dėl šios temos „valstiečių“ reitingas kisti neturėtų.


BNS nuotr.

„Tikrai nemanau, kad šie klausimai yra tie, dėl kurių augs arba mažės „žaliųjų valstiečių“ populiarumas. Gali būti, kad jie neturės esminės įtakos. [...] Jų reitingas keisis tuomet, jei bus kažkoks skandalas, susijęs su skaidrumu, abejone. Kitas klausimas – kaip bus patenkinami rinkėjų lūkesčiai dėl socioekonominių dalykų ir socialinių problemų – emigracijos, alkoholizmo, vidutinio gyventojų pragyvenimo lygio. Taigi tai yra tik svarstymas apie tai, ar sužavės pusę procento krikdemų rinkėjo, ar nesužavės“, – LRT.lt kalbėjo politologas.

Kaip teigia M. Jastramskis, jei LVŽS politinę retoriką siesime su bažnyčios pozicija ir religingumu, tai tam tikram segmentui žmonių tai esą priimtina, tačiau tas segmentas – labai ribotas. „Lietuva, palyginti su Lenkija, pagal žmonių vertybes yra sekuliaresnė šalis ir mažiau religinga. Taigi per didelis moralizuojantis tonas, apeliuojant į religinius aspektus, gali ir neduoti tinkamo rezultato“, – įsitikinęs M. Jastramskis.

Be to, kaip teigia sociologas V. Gaidys, nors, pagal surašymo duomenis ir identitetą, kultūrą Lietuva yra katalikiška šalis, tai esą nereiškia, kad daugeliui žmonių tai lemia, už kurią partiją balsuoti.

„Švenčiame Kalėdas, Velykas, per Vėlines daugybė žmonių važiuoja lankyti kapų. Tačiau tai – daugiau ritualiniai dalykai. Galime kalbėti apie skyrybas, kurios iš viso nenumatytos katalikų doktrinoje, nes Dievas suvedė visam gyvenimui, o ne kada nori, tada išeini“, – teigia V. Gaidys.

Kuo LVŽS skiriasi nuo krikdemų

Ryšių su visuomene specialistas A. Katauskas stebisi kalbomis viešojoje erdvėje, neva LVŽS pradėjo kalbėti tai, ko anksčiau nesakė. Tai esą visiška netiesa.

„Jie pakankamai stipriai eskalavo daugybę dalykų nuo pat savo rinkimų kampanijos pradžios. Jie eskalavo ir embrionų temą, ir alkoholio prieinamumą, taip pat – homoseksualių asmenų teises. Tai nebuvo slepiama nuo rinkėjų ir rinkimų metu“, – tikina A. Katauskas.

Viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresniojo partnerio teigimu, vis tik LVŽS skiriasi nuo krikdemiškosios linijos. LVŽS retorika viešojoje erdvėje ar formuojant komunikacines žinutes, pasak A. Katausko, neturi „dagizmo“, kurį turi krikdemai ar kuris sukasi konservatorių partijos senojo ešelono galvose.

„Iš komunikacinės pusės paimkime homoseksualių žmonių santykius. Labai nustebau, kad per šiemet įvykusias eitynes Liberalų sąjūdžio lyderis neišėjo į šias eitynes. Vėliau įvairūs politologų tyrimai parodė, kad mūsų liberalus rinkėjas, palygint su skandinavų liberaliu rinkėju, iš tiesų yra konservatoriškas. Lietuvoje liberalams išeiti į eitynes nėra geras bruožas rinkėjų atžvilgiu. Ši linija visiškai suvokiama, ir esu įsitikinęs, kad tos linijos jie laikysis“, – įsitikinęs A. Katauskas.

Pasak sociologo V. Gaidžio, nors daugelis dalykų, apie kuriuos kalba LVŽS, nėra nauji, svarbu, kaip viskas bus pasakyta ir ar nebus perlenkta lazda. Esą nors apie alkoholizmo problemą kalbama 25 metus, LVŽS tai sugebėjo pasakyti patraukliai. „Dėl to svarbu ir ar kituose dalykuose bus surastos natos, kurios duos harmoniją, o ne priešišką reakciją“, – pridūrė V. Gaidys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...