captcha

Jūsų klausimas priimtas

Saugumo ekspertė: Lietuvoje dabar reikia ypač plėtoti saugumo temą

Galime nusipirkti daug tankų, investuoti į įvairias karines priemones, tačiau jeigu gyventojai toliau išvyks iš Lietuvos, jei jie jausis nelaimingi čia ar bus nesveiki, apie valstybės saugumą kalbėti negalėsime. Taip sako VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja Dr. Margarita Šešelgytė, kartu su kolege, Merilando universiteto mokslininke Egle Murauskaite LRT TELEVIZIJOS studijoje kalbėjusi apie saugumą ir pristačiusi trečiadienio vakarą vyksiančią diskusiją „Saugumas transformacijos laikais: nuo valstybės iki tavęs“, kurią 18 val. tiesiogiai transliuos LRT.lt portalas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Ilgą laiką saugumas buvo siejamas su valstybės saugumu, t. y., valstybės išlikimas, saugumas nuo užsienio valstybių politinės įtakos, karinių grėsmių nebuvimas ir pan. Tačiau paskutiniais dešimtmečiais saugumo sąvoka labai plėtėsi, įtraukdama vis naujų sričių, atsiranda ne tik karinis, bet ir ekonominis saugumas, visuomeninis saugumas, kibernetinis, informacinis saugumas. Ir šiandien kalbame ne tik apie valstybės, bet ir tam tikrų visuomenės grupių, individo saugumą“, – apie plačią saugumo sąvoką kalbėjo M. Šešelgytė.

Merilando universiteto mokslininkės E. Murauskaitės teigimu, tokių diskusijų, kurių metu būtų diskutuojama saugumo temomis, Lietuvoje labai trūksta. Pastebima, kad čia žmonės nėra linkę turėti savo nuomonės saugumo klausimais.

„Saugumo temą Lietuvoje būtina kultivuoti, nes ji pas mus yra labai jauna. Saugumo temomis nėra įprasta turėti, ar garsiai reikšti savo nuomonę. Tradiciškai tai buvo jei ne tabu, tai paslapties šydu apsupta tema, ir atrodė, kad kalbėdami ja pernelyg afišuosime savo trūkumus ar išsiduosime priešui. Norėtųsi, kad saugumo tema turėtume tokią pat aktyvią nuomonę, kokią turime ekonominiais klausimais“, – tikino E. Murauskaitė.

Jos teigimu, ilgalaikio saugumo užtikrinimas valstybėje apima platų socioekonominių problemų spektrą. „Tai priklauso nuo to, kaip žmogus jaučiasi savo bendruomenėje, ne tik valstybėje, ar jis matos perspektyvas sau ir savo vaikams, taip pat ar jis jaučiasi laimingas. Tai yra reiškiniai, didinantys kolektyvinį visuomenės atsparumą ir yra faktoriai, kurie nulemia, kiek individas yra pasiryžęs ginti valstybę“, – pabrėžė mokslininkė.

Diskusija „Saugumas transformacijos laikais: nuo valstybės iki tavęs“ – 18 val. tiesiogiai portale LRT.lt.

Plačiau – įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...