captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vyriausybės švietimo programa: daug naujienų

Pirmadienį viešai paskelbtoje vyriausybės programoje numatytos pertvarkos švietimo srityje gerokai skiriasi nuo to, ką prieš rinkimus žadėjo valstiečiai-žalieji ir kas buvo numatyta bendroje „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicijos programoje. Sušvelnintas ne tik pažadas atsisakyti „mokinio krepšelių“, bet ir numatyta įvesti mokyklų vadovų konkursus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dėl „mokinio krepšelio“ panaikinimo buvo kategoriška ir programoje rašė žodį „atsisakysime“.

Dabar vyriausybės programoje ši nuostata gerokai sušvelninta.

„Bendrajame (formaliajame ir neformaliajame) ugdyme pertvarkysime mokyklų finansavimo metodiką, paremtą „mokinio krepšelio“ principu, kuris didina ugdymo sąlygų netolygumus. Siekiant mažinti regioninius mokymosi kokybės netolygumus, sieksime efektyvaus lėšų paskirstymo, diegsime „klasių komplektų“ modelį“, – rašoma pirmadienį registruotoje vyriausybės programoje.

Be to, programoje numatyta įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą.

„Mokytojų, kito pedagoginio personalo atlyginimams užtikrinti parengsime ir įdiegsime etatinio apmokėjimo tvarką. Darbo užmokestį diferencijuosime, atsižvelgdami į darbuotojų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams ir skirtingas darbo sąlygas. Siekdami užtikrinti tinkamas socialines garantijas, parengsime pedagogų pensijų skyrimo tvarką ir išankstinės pensijos sąlygas“, – teigiama programoje.

Tuo pačiu žadama ir keisti mokyklų vadovų atranką, ko anksčiau valstiečiai-žalieji savo rinkimų programoje išvis nebuvo numatę. Mokyklų direktorius parenkant, pagal programą, turėtų dalyvauti socialiniai partneriai.

„Įteisinsime mokyklų vadovų kadencijas ir peržiūrėsime esamų vadovų kvalifikacijos tobulinimo modelį“, – nurodoma programoje.

Keis ir brandos egzaminus, ir priėmimo tvarką

Vyriausybėje programoje įtvirtintas ir planas keisti brandos egzaminų bei priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką.

„Mokymosi pasiekimų vertinimą papildysime baigiamojo brandos darbo, socialinio darbo, sporto ir meno saviraiškos elementais. Siekdami adekvačiai įvertinti mokinių pažangą ir įgytas kompetencijas, valstybinių brandos egzaminų sistemą pertvarkysime, daugiau dėmesio skirdami kaupiamajam įvertinimui bei nacionalinio (Nacionalinio egzaminų centro, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos Bendrajam priėmimui organizuoti) ir mokyklos indėlio į pasiekimų vertinimą racionaliai pusiausvyrai“, – numatyta programoje.

Tuo tarpu stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos, anot naujos vyriausybės, mažiau įtakos turėtų turėti akademiniai pasiekimai, o daugiau individualūs stojančiojo polinkiai.

Esą tokiu būdu aukštojo mokslo galėtų siekti visų amžiaus ir visuomenės grupių atstovai.

Jokių garantijų universitetams išlikti

Nors apie universitetų tinklo optimizavimą vyriausybės programoje aiškiai nėra pasisakyta, joje išbraukta dalis, kuri turėjo apsaugoti Klaipėdos, Šiaulių ir Lietuvos edukologijos universitetus nuo išnykimo.

Anksčiau „valstiečiai“ žadėjo suformuoti mokytojų rengimo universitetinę sistemą su centrais Vilniuje ir Kaune, filialais Šiauliuose ir Klaipėdoje bei edukologijos ir švietimo politikos perspektyvinių tyrimų institutu.

Tuo tarpu galutiniame programos variante edukologijai numatytas visai kitas kelias, kai ji gali tapti tik papildomu mokslu kvalifikacijai įgyti.

„Suformuosime mokytojų rengimo sistemą, grįstą mišriu mokytojų rengimo modeliu, plėtojant stiprų edukologijos mokslų pagrindą, užtikrinant mokytojų rengimui ir kvalifikacijos tobulinimui reikiamas kompetencijas“, – rašoma programoje.

Be to, programoje numatyta, kad aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų finansavimo modelį susieti su mokslo ir studijų rezultatais.

„Sudarysime sutartis dėl parengtų specialistų profesijų ir skaičiaus su aukštosiomis mokyklomis, grįstas kokybės ir tinkamumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų potencialą ir veiklos strategiją“, – teigiama vyriausybės plane.

Be to, visiems Lietuvos gyventojams, priimtiems į studijas pagal valstybės užsakymą, nemokama vieta studijuoti bus suteikta tik tuomet, jei studentas įsipareigos pasiekti apibrėžtus studijų rezultatus.

O siekiant užtikrinti studijų prieinamumą bus tobulinama socialinės paramos, stipendijų ir Valstybės studijų fondo studijų paskolų sistema.

Negana to, ketinama įdiegti ir galimybę finansuoti gabiausių Lietuvos studentų mokslą geriausiuose užsienio universitetuose, jei jie įsipareigos apibrėžtą laiko tarpą grįžti į Lietuvą ir pritaikyti užsienyje įgytas kompetencijas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close