captcha

Jūsų klausimas priimtas

E. Gentvilas kelia versiją, kad specialiojo liudytojo statusas G. Steponavičiui suteiktas vėliau

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas kelia versiją, kad jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius rugpjūtį buvo apklaustas kaip paprastas liudytojas, o specialiojo liudytojo statusas jam suteiktas vėliau.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

E. Gentvilas taip pat sako nematantis priežasčių G. Steponavičiui trauktis iš Seimo, nors rinkimuose politikas dalyvavo nepaviešinęs, jog korupcijos bylose esantis apklaustas specialiuoju.

„Jam įtarimai dar nepareikšti, tikrai nemanau, (kad turėtų trauktis iš Seimo), statuso suteikimas nėra susijęs su tolesne (bylos) eiga, tai gali būti susiję, bet gali būt ir nesusiję, tikrai nemanau“, – BNS pirmadienį sakė E. Gentvilas.

Jis taip pat sakė apie G. Steponavičiaus statusą žinantis tik iš žiniasklaidos.

„Aš ir dabar nežinau, ar jis turi tokį (specialiojo liudytojo statusą), aš negaliu nieko teigti, nes spaudai Generalinė prokuratūra patvirtina, kad suteiktas toks statusas, G. Steponavičiui nepatvirtino“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas išsakė ir savo įvykių versiją: esą specialiojo liudytojo statusas G. Steponavičiui galėjo būti suteiktas jau po apklausos rugpjūtį.

„Yra galimybė: nueina žmogus į apklausą, pasirašo kaip liudytojas ir apklausiamas kaip liudytojas, išeina iš apklausos žinodamas, kad jis liudytojas, po mėnesio ar dviejų prokuratūra gauna kokius nors duomenis ir žiūri – reikia šitam asmeniui suteikti kitokį statusą, ir praneša spaudai, o pačiam asmeniui nepraneša. Aš nemanau, kad tą dieną, kai Steponavičius buvo apklausoj rugpjūtį, tą dieną, aš manau, kad buvo apklaustas kaip liudytojas, o jei suteiktas jam kitas statusas, jis suteiktas vėliau, o ne tą dieną“, – kalbėjo E. Gentvilas.

„Norint suteikti statusą nebūtina įvykdyti apklausą, jį pakvietė kaip liudytoją, jau suteikę jam liudytojo statusą, o specialaus liudytojo statusą suteikti vėliau, be papildomos apklausos, gavo kitus duomenis, kitų asmenų paliudijimus. Manęs nestebina, kad žmogus nežino, mane labiau stebina, kad visai žiniasklaidai jau patvirtinta, o Steponavičiui nėra patvirtinta“, – sakė liberalas.

BNS nuotr.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, advokatas Audrius Juozapavičius tvirtino, kad sprendimas keisti liudytojo statusą jo neapklausiant neturėtų procesinės teisinės prasmės.

„Pats statuso pakeitimas procesine prasme visiškai beprasmis, nes šio veiksmo, specialiojo liudytojo statuso suteikimas, turi prasmę tik tada, kai atliekama apklausa, kad asmuo žinotų, kad galbūt apie jo padarytą veiką bus klausinėjama ir atitinkamai galėtų elgtis. Tokios situacijos, kai asmuo apklausiamas kaip liudytojas, o po to priimamas sprendimas apklausti specialiuoju liudytoju, o jis neapklausiamas, aš nelabai įsivaizduoju. Paties statuso suteikimas neatliekant jokio veiksmo vėlgi neturi jokios procesinės prasmės, nes nei suteikia platesnių įgaliojimų teisėsaugos institucijoms, nei labiau varžo to asmens teises“, – BNS sakė advokatas.

Seimo narys G. Steponavičius pirmadienį pranešė stabdantis narystę Liberalų sąjūdyje, paaiškėjus, kad teisėsaugos tyrime dėl politinės korupcijos jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

„Įvertinęs dabartinę situaciją nutariau laikinai sustabdyti savo narystę Liberalų sąjūdyje. Tikiuosi, kad trumpam, kad tyrimas ilgai netruks. Tikiuosi visų supratimo. Neabejoju, kad pasibaigus šiai istorijai tapsime dar stipresni ir vieningesni“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojas G. Steponavičius.

Jis apklausoje prokuratūroje dalyvavo rugpjūčio mėnesį. Po jos politikas tvirtino buvęs apklaustas liudytojo statusu.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radiškauskas BNS šeštadienį patvirtino, kad G. Steponavičiaus statusas byloje – specialaus liudytojo.

„Procedūra būna tokia, kad prieš suteikiant statusą priimamas prokuroro nutarimas, tada su tuo nutarimu supažindinamas asmuo, kuriam suteikiamas statusas, ir visos teisės ir pareigos ten jam yra išaiškinamos ir nutarimas yra pasirašomas“, – BNS šeštadienį sakė Ž. Radišauskas.

Pagal Lietuvos įstatymus, specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet jų nepakanka, kad būtų galima pareikšti įtarimus.

BNS kalbinti teisininkai sako, kad supainioti ar nesuprasti, kokiu statusu esi apklausiamas – neįmanoma. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso procedūras, apklausa specialiuoju liudytoju vykdoma prokurorui priėmus nutarimą ir tik asmeniui pasirašytinai sutikus būti apklausiamam šiuo statusu, prokuroro nutarime asmeniui išaiškinamos jo, kaip specialaus liudytojo, teisės, pareigos ir atsakomybė.

„Aš to neužfiksavau“, – BNS šeštadienį sakė G. Steponavičius, paklaustas, ar apklausos protokole pasirašė po specialaus liudytojo statusu.

Advokatas A. Juozapavičius teigė, kad „supainioti specialiojo liudytojo statusą su liudytojo statusu – neįmanoma“.

„Asmuo būna apklausiamas kaip liudytojas arba kaip specialusis liudytojas. Jeigu asmuo apklausiamas apie savo veiką, jis apklausiamas specialiuoju liudytoju. Apklausai reikalingas prokuroro nutarimas, su kuriuo apklausiamas asmuo yra supažindinamas ir jį pasirašo“, – aiškino teisininkas.

Atsakydamas į BNS klausimus, teisininko išsilavinimą turintis G. Steponavičius kartojo, kad į vienintelę kol kas vykusią apklausą rugpjūčio 11 dieną buvo kviečiamas kaip liudytojas ir po apklausos išėjęs kaip liudytojas.

Jis teigė tik penktadienį iš žurnalisto klausimų supratęs, kad jo statusas byloje – specialaus liudytojo. Apie G. Steponavičiaus specialaus liudytojo statusą šeštadienį pranešė dienraštis „Lietuvos rytas“.

„Lankydamasis (Generalinėje prokuratūroje - red.) aš supratau,, kad esu ne tik kviečiamas, bet ir apklausiamas kaip liudytojas ir iš tiesų toliau dėl to klausimo aš nei sukau galvos, nei ką. Tačiau dabar informacija iš prokuratūros pasiekianti, kaip suprantu, patvirtina mano statusą kaip specialiojo liudytojo. Savo iniciatyva susisiekiau su tyrimą vykdančiu prokuroru, kitą savaitę ketinu susitikti ir aptarti mano statusą ir mano galimus tolesnius parodymus šioje byloje“, – BNS šeštadienį sakė G. Steponavičius.

STT pareigūnai birželį vienu metu atliko kratas buvusio Kauno mero Rimanto Mikaičio namuose Kaune ir G. Steponavičiaus paramos fondo vadovo Vytauto Toleikio namuose. Pats V. Toleikis tuomet apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).

G. Steponavičius tuomet sakė visiškai neabejojantis fondo veiklos skaidrumu, o teisėsaugos veiksmus vadino suprantamais, nes tarp fondo rėmėjų yra buvęs tyrime figūruojantis koncernas „MG Baltic“. Parlamentaras teigė, kad per visą fondo gyvavimo istoriją šio koncerno parama sudarė apie 10 proc. visos paramos, tai yra 34 tūkst. eurų.

Teisėsauga šiuo metu atlieka tyrimą, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį.

„MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui pateikti įtarimai papirkimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu valstybės paslaptimi. Šiame tyrime specialiaisiais liudytojais taip pat apklausti „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bei koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Įtarimai E. Masiuliui paėmus kyšį

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...