captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Už“ ir „prieš“: A. Širinskienės atsakymai į medikų priekaištus dėl pagalbinio apvaisinimo

Naujos kadencijos Seimas su Sveikatos reikalų komiteto pirmininke, teologijos mokslų daktare Agne Širinskiene priešakyje užsimojo grąžinti konservatyvų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, nors senasis Seimas po prezidentės veto jį atmetė ir patvirtino pažangų projekto variantą. 15min pasiteiravo Seimo narės, kokiais argumentais remdamasi ji atmeta medikų rekomendacijas.
youtube.com stop kadras
youtube.com stop kadras

Reikalavimas riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų

Medikai: Įsigaliojus embrionų skaičiaus ribojimui iki trijų, vienos procedūros metu galima naudoti tik 3 kiaušialąstes. Tačiau kadangi spermijų vaisinimo potencialo neįmanoma numatyti, vaisinant tris kiaušialąstes galima gauti tris, du, vieną arba nė vieno embriono (normaliu reiškiniu laikoma, kai vaisinasi 70 proc. kiaušialąsčių, tačiau nėra metodų, leidžiančių numatyti, kurios būtent kiaušialąstės vaisinsis). Pats apvaisinimo faktas gali būti konstatuojamas ne anksčiau, kaip praėjus 18 val. po lytinių ląstelių susijungimo.

Nepavykus gauti embrionų, kitos kiaušialąstės tame cikle vaisinamos būti jau negali (in vitro kiaušialąstės apvaisinimui tinkamos 12 val.), todėl tektų hormoninės stimuliacijos ciklą kartoti. Šaldant perteklines kiaušialąstes, vis tiek procedūra turėtų būti perkelta į kitą ciklą, kadangi jau bus praėjęs tinkamas laiko periodas moters organizme.

Taigi reikės laukti naujo moters ciklo, vėl skatinti tam tikrais vaistais ir vėl bandyti laimę. Ši procedūra, beje, ir brangesnė, kaip ir citozoplazminė spermatozoido injekcija, kuri yra dar mažiau natūrali ir nebūtinai veiksminga.

Agnė Širinskienė. BNS nuotr.

A. Širinskienė: Manau, kad medikai taip pat puikiai žino, kad yra atskiri pagalbinio apvaisinimo būdai, kurie suteikia labai dideles garantijas sukurti vieną ir gerą embrioną. Tarkime, citozoplazminė spermatozoido injekcija, kai pasirenkama kiaušialąstė ir spermatozoidas į ją injekuojamas. Šiuo atveju tikimybė sukurti embrioną yra labai didelė.

Medikai: Jei leidžiama sukurti tik tris embrionus, pasidaro beveik neįmanoma embrionų genetinė diagnostika, ir poros, kurios turi didžiulę riziką perduoti vaikui sunkias genetines ligas, praranda galimybę susilaukti sveiko vaiko, kadangi yra pakankamai didelė tikimybė, kad nebus nė vieno sveiko embriono.

Beje, pagal įstatymą tuos visus nesveikus embrionus būtina perkelti į gimdą, o užsienyje tokios poros tam ir naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslauga, kad apsaugotų savo būsimą vaiką nuo gyvenimo kokybę bjaurojančios ar net mirtinos ligos. Remiantis kitų šalių patirtimi, tikrai sveikam embrionui atrinkti reikia mažiausiai 8-10 embrionų.

A. Širinskienė: Kai yra genetinės ligos pavojus, leidžiama lytinių ląstelių donorystė, todėl neužkertamas kelias poroms susilaukti sveikų vaikų. Genetines rizikas medikai gali prognozuoti ir tuomet pasiūlyti pasinaudoti donorystės paslauga. Tačiau embriono atranka šiuo atveju negalima ir mes tikrai negalima rizikuoti žmogaus gyvybe.

Reikalavimas į gimdą įsodinti visus tris embrionus

Medikai: Reikalavimas perkelti visus embrionus pirmiausiai didina daugiavaisio nėštumo riziką, kuris žalingas ir motinai, ir vaisiui. Natūralu, kad negali gimti trys vaikai, sveriantys po 3 kg. Dažniausiai jie gimsta maži, neišnešioti, o tai sąlygoja įvairias komplikacijas.

Pasak medikų, daugiavaisis nėštumas laikomas pagrindine pagalbinio apvaisinimo komplikacija dėl nėštumo ir perinatalinio laikotarpio problemų (priešlaikinio gimdymo, gilaus neišnešiotumo, mažo gimimo svorio, didesnio perinatalinio mirtingumo). Vieno atrinkto embriono perkėlimo praktika Švedijoje padėjo sumažinti daugiavaisių nėštumų dažnį nuo 32 proc. iki 1 proc.

A. Širinskienė: Medikai greičiausiai gerai neįsiskaitė į siūlomą pataisą. Joje nustatomas maksimalus embrionų skaičius, bet galima sukurti ir mažiau negu tris. Tai yra pora, pasitarusi su gydytoju, gali nuspręsti ir dėl mažesnio jų skaičiau sukūrimo. Jeigu yra jauna moteris, kuri turi didelę tikimybę pastoti, mūsų medikai, manau, įvertins ir rekomenduos sukurti mažiau embrionų. Taigi įstatymas leidžia perkelti ir mažiau embrionų.

Piketas dėl pagalbinio apvaisinimo

Medikai: Stipraus embriono parinkimas kitose šalyse padidina nėštumo sėkmės galimybę ir kitoms poroms. Tačiau trijų embrionų vieno potencialiai galinčio vystytis embriono atrankai dažnai nepakanka. Po pagalbinio apvaisinimo gimsta tik 25 proc. sukurtų embrionų, tuo tarpu 50 proc. jų žūsta iki implantacijos, 15 proc. – iki klinikinės nėštumo raiškos, dar 10 proc. nėštumų baigiasi klinikiniais persileidimais.

Tokie patys procesai vyksta ir natūralaus pastojimo metu – gimsta 25-30 proc. natūraliai susikūrusių embrionų, kiti dėl natūralios atrankos žūva ikiimplantacinėse stadijose ar nėštumai baigiasi ankstyvais persileidimais. Jei iš anksto žinoma, kad embrionai neprigyja, bet pagal įstatymą jie turi būti įsodinti, tampa nesuprantamas toks beprasmis valstybės lėšų švaistymas, juolab kad daroma žala ir moters organizmui, nes gresia persileidimas. Ar tai normalu?

A. Širinskienė: Jei į gimdą įsodinamas neveiksmingas embrionas, jis tiesiog neįsitvirtins gimdoje ir mes neturėsime nėštumo. Tai aš nesuprantu, koks gali būti pavojus moteriai. Pagalbinio apvaisinimo procedūra turi riboto apvaisinimo tikimybę. Kai naudojami 6 embrionai, sėkmės tikimybė svyruoja apie 30 proc. Net ir perkėlus į gimdą geriausius embrionus, sėkmės tikimybė siekia apie 60 proc. Taigi jie neišvengiamai žūva. Turime suprasti, kad medicinoje 100 proc. mes niekur negalime garantuoti. Taip būna net ir tose valstybėse, kuriose embrionai preciziškai atrenkami.

Kaip alternatyva embrionų šaldymui siūloma šaldyti kiaušialąstes

Medikai: Kiaušialąsčių šaldymas vaisingumo gydymui išlieka eksperimentinis gydymo metodas. Atlikti tyrimai aiškiai įrodo, kad kiaušialąsčių prieš tai nešaldžius moteriai tikimybė pastoti ir išnešioti vaiką yra mažiausiai 2 kartus didesnė negu naudojant šaldytas kiaušialąstes.

Jei nustatoma, kad metodas yra du kartus mažiau efektyvus, medicinoje jis išlieka kaip eksperimentinis. Taigi jei mes nuspręsime, kad tai metodas, kurį turime taikyti visoms moterims, tai bus retas atvejis Europos istorijoje, kai valstybė visas savo šalies moteris pasmerkia eksperimentiniam gydymui. Be to, kiaušialąsčių apvaisinimo procedūra kur kas sudėtingesnė ir brangesnė nei tik perkeliant embrioną.

Šiuo metu toks vaisingumo gydymas taikomas tik Maltoje. Kokie yra Maltos pasiekimai, duomenų mokslinėje literatūroje nėra. Vieninteliai pasirodę rezultatai – vienas iš Maltos tinklaraščių paskelbė, kad iš moterų, kurioms buvo panaudotos šaldytos kiaušialąstės, pagimdė 8 proc. ir dar 10,5 proc. laukiasi, tačiau akivaizdu, kad besilaukiančios pagimdys ne visos – daliai jų nėštumas nutrūks.

A. Širinskienė: Tai tikrai nėra eksperimentinis gydymas. Gali būti, kad mūsų medikai naudoja senas publikacijas, teko pastebėti, kad 2015-2016 m. tyrimai buvo paneiginėjami 2010 m. tyrimais. JAV 2012 ar 2013 m. kiaušialąsčių šaldymui eksperimentinė etiketė buvo nuimta, o nebūna taip, kad vienur gydymas eksperimentinis, kitur – ne. Jis būna bendrai pasaulyje.

Mūsų pasiūlymas nėra paimtas iš niekur, jis taikomas ir kitose valstybės, konkrečiai Maltoje. Kiek man teko susipažinti su Maltos duomenimis (jų parlamente yra pateikiamos pagalbinio apvaisinimo klinikų ataskaitos), tikslių skaičių dabar neatsimenu, bet taikant šį modelį pasiekti labai geri rezultatai. Taip pat yra mokslo duomenys, kuriuos mums pateikė Kauno klinikų medikai, rodo, kad šaldytų embrionų panaudojimo efektyvumas toks pat, kaip ir šaldytų kiaušialąsčių. Čia lapkričio mėnesį pasirodę straipsniai JAV. Taigi šaldant kiaušialąstes galima pasiekti tų pačių rezultatų, kaip ir šaldant embrionus, tiek gimimų skaičiaus prasme, tiek ir tų kitų dalykų prasme, t. y. moteris papildomai nėra stimuliuojama, ji nepatiria papildomų chirurginių intervencijų.

„Youtube“ stop kadras

Kodėl Lietuva seka viena Malta, o ne 26 kitomis Europos valstybėmis?

Medikai: Kalbant apie visuotinai priimtą medicinos praktiką, paprastai nesiremiama vienos šalies arba vieno centro, kuris vykdo galbūt užsakytą tyrimą ir kuriam atrenkamos tam tikros pacientės, duomenimis.

Kiaušialąsčių šaldymas pasaulyje kasdienėje praktikoje nevaisingumo gydymui nėra naudojamas. Jis naudojamas tik vaisingumo išsaugojimui, kai jauna moteris serga onkologine liga ir nori išsaugoti galimybę turėti vaikų, mat po chemoterapijos jos dažnai netenkama. Todėl JAV Karolinos universitete vykdoma kiaušialąsčių šaldymo programa, bet ji taikoma tik vienai moterų grupei – sergančioms vėžiu. Kiaušides šaldo partnerio neturinčios jaunos moterys.

Žinia, kiaušialąsčių šaldymas yra vystomas ir stengiamasi ateityje jį ištobulinti vaisingumo išsaugojimo tikslais. Tačiau tai nėra alternatyva embrionų šaldymui net ir toje pačioje Amerikoje. Tai patvirtino Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas. Ir ne todėl, kad vienas būdas efektyvus, o kitas mažiau efektyvus. Tiesiog šaldant kiaušialąstes dingsta embrionų atrankos galimybė, o tai, kaip jau minėta, mažina procedūros sėkmės tikimybę.

Beje, anksčiau nevaisingumo gydymas tik kiaušialąsčių šaldymu buvo reglamentuojamas ir Italijoje. Tačiau neseniai Lietuvoje lankęsis Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos bei Pažangios reprodukcijos bei genetikos institutų tarptautinio tinklo mokslinis direktorius dr. Luca Gianaroli perspėjo, kad Lietuva nedarytų tos pačios klaidos, kurią darė italai. Įstatymas buvo atšauktas pamačius, kad gimdymai, naudojant tik kiaušialąsčių šaldymą, siekė mažiau nei 5 proc., o nevaisingos poros pradėjo kreiptis į teismus dėl savo teisės turėti kūdikį užtikrinimo. Dar iki šiol Italijos reprodukcijos statistika po šio įstatymo neatsigavusi.

Taigi kodėl 26 šalys leidžia šaldyti daugiau embrionų, o Lietuva eina vienintelės Maltos keliu?

A. Širinskienė: Naujai technologijai keičiant seną visada kyla daug ginčų. Kai tik prasideda pokyčiai, natūralu, kad tik vienetai pradeda eiti modernios technologijos link. Tiesiog tai nauja moderni technologija, kuri pamažu pradeda plisti. Be to, turime įvertinti, kad kitos valstybės įstatymus priėmė labai seniai ir jos tiesiog dar turės jos keisti. O Malta priėmė ne taip seniai. Mes irgi dabar priimame.

Kas yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės ekspertės?

Viena iš A. Širinskienės įvardintų eksperčių yra patologė hab. dr. Vaiva Lesauskaitė, kuri dirba su kardiologais tirdama kraujagysles, atlikdama širdies ir kraujagyslių ligų genetinius, epidemiologinius ir farmakogenetinius tyrimus. Ji pripažįstama kaip specialistė būtent šioje srityje. 1998 m. mokslininkė laimėjo prestižinę Europos kardiologų draugijos stipendiją darbui Sienos universiteto Patologinės anatomijos institute.

2008 m. jos iniciatyva buvo būtų įkurta Molekulinės kardiologijos laboratorija. Sumanymas pasiteisino, ir šiandien mokslininkė vadovauja savo kurtai laboratorijai. Taigi jos darbas nėra susijęs su vaisingumo problemomis.

Antroji ekspertė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėja prof. Angelė Valančiūtė, ne kartą pasisakiusi už nuostatą, kad žmogumi turi būti laikomas embrionas nuo pat jo prasidėjimo, monografijos „Medicina, etika ir teisė apie žmogų iki gimimo“ bendraautorė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...