captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nepaisydamas pavojaus P. Klimas prisidėjo prie Nepriklausomybės Akto išplatinimo

„Petras Klimas yra išskirtinė asmenybė. 1916–1917 m. jis aktyviai dirbo konstruodamas būsimos Lietuvos vaizdinį“, – pasakoja istorikas Jonas Vaičenonis. P. Klimas svariai prisidėjo prie to, kad šiandien turime archyvus ir žinome, kas vyko dar prieš Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę.
LRT stop kadras
LRT stop kadras

Pagal savo išsilavinimą P. Klimas buvo teisininkas, tačiau savo širdimi jis visada buvo istorikas.

„Pirmojo pasaulinio karo metais jis kiekvieną dieną rašė dienoraštį. Žinoma, jį slėpė, nes okupantai draudė rašyti prisiminimus, tikėdamiesi, kad niekas niekada nepaskelbs apie jų brutalų ir žiaurų valdymą okupuotose teritorijose“, – pasakoja istorikė Ingrida Jakubavičienė.

Vėliau P. Klimo dienoraštis buvo išpublikuotas ir dabar tai yra vienas iš svarbesnių Pirmojo pasaulinio karo metų dokumentų, kurį gali pasitelkti profesionalūs istorikai, atkurdami, kas vyko tuo metu. Šis politinis veikėjas smulkiai fiksavo visą informaciją, kas, kur ir kada vyko. Iš P. Klimo prisiminimų susidaro realus to meto vaizdas ir tai, kaip nedrąsiai buvo einama nepriklausomybės link.

„Jis buvo tas politinis veikėjas, kuris mėgo rašyti. Taigi jis bendradarbiavo su įvairiais lietuvių laikraščiais, rašė spaudai, taip pat buvo vienas iš „Lietuvos aido“ redaktorių“, – apie P. Klimo pomėgį rašyti pasakoja I. Jakubavičienė.

Pasak istorikų, P. Klimo darbai leidžia jį priskirti prie svarbiausių valstybingumo formuotojų.

„Jis turėjo atlikti tyrimus, nubrėžti būsimos Lietuvos ribas žemėlapyje, kai buvo projektuojama nepriklausoma Lietuva – kokias ji turės sienas, kokią apims teritoriją. Sprendžiant šiuos klausimus, P. Klimas buvo turbūt pagrindinis architektas. Jis išanalizavo, ištyrinėjo, aprašė ir apibrėžė tas teritorijas, kurios jau 1917 m. turėjo tą pagrindą, kuriuo rėmėsi ir būsimoji Lietuvos valdžia, siekdama įtvirtinti savo valstybingumą“, – aiškina istorikas J. Vaičenonis.

Taigi P. Klimui priklauso šių dienų Lietuvos žemėlapio planas ir, žinoma, Nepriklausomybės Akto pasirašymas kartu su kitais tarybos nariais. Tačiau jis atliko dar vieną svarbią ir rizikingą užduotį.

„Vokiečiai norėjo konfiskuoti visą „Lietuvos aido“ numerį, kuriame turėjo būti išspausdintas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Būtent P. Klimas tuo metu dirbo redakcijoje. Jis kelis numerius slapta išsinešė tam, kad vieną numerį jo pažįstama, Antano Smetonos svainė Jadvyga Chodakauskaitė, perduotų jų bendram pažįstamam vokiečių laikraščio žurnalistui“, – apie nepriklausomos Lietuvos kūrimosi aplinkybes pasakoja I. Jakubavičienė.

Plačiau apie tai, kaip P. Klimas, nepaisydamas didžiulio pavojaus, rizikavo ir prisidėjo prie Nepriklausomybės Akto išplatinimo, – laidos „Istorijos detektyvai“ įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...