captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šį rudenį vaistinėse 40 proc. išaugo vitamino D pardavimai

Lietuviai vaistinėse vis dažniau teiraujasi, kaip nepritrūkti vienos svarbiausių organizmui statybinių medžiagų – vitamino D. Palyginti su praėjusiais metais, maisto papildų su vitaminu D pardavimai spalio ir lapkričio mėnesiais išaugo 40 proc.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vitaminas D itin aktualus šaltuoju metų laiku, mat peršalimo arba virusinės infekcijos puola rečiau, kai šio vitamino kiekis yra normalus.

„Visus metus didžioji dauguma vaistinės klientų domisi multivitaminų kompleksais, į kurių sudėtį įeina ir vitaminas D, susidomėjimas būtent šio vitamino papildais išauga šaltesniu laikotarpiu, ypač rudenį. Panašiai didėja ir žuvų taukų, kurių sudėtyje ne tik vitaminų D ir A, bet ir Omega-3 riebiųjų rūgščių, paklausa“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Asta Trumpienė.

Pasak dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės, būtent su vitaminu D ir Omega-3 riebalais atlikta daugiausia mokslinių tyrimų, patvirtinančių papildų vartojimo naudą.

„Yra duomenų, kad vitaminas D veikia imuninę sistemą, moduliuoja imuninį, antimikrobinį atsaką, jo papildai gali būti naudingi žmonėms, sergantiems infekcinėmis ligomis. Gausybė tyrimų rodo, kad šio vitamino stoka sąlygoja padidintą riziką susirgti infekcijomis. Vitamino D vartojimas padeda apsaugoti vaikus nuo kvėpavimo takų infekcijų. Taip pat tyrinėjama, kaip vitaminas D padeda gydyti tuberkuliozę“, – sako gydytoja ir priduria, kad vitamino D stoka labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, nutukusiems, mažai būnantiems saulėje bei krūtimi maitinamiems kūdikiams.

Vaistininkės A. Trumpienės teigimu, nors per pastaruosius kelerius metus klientai vis labiau supranta vitaminų naudą, vitamino D stinga daugeliui.

„Vitaminas D žmogaus organizme turi dvi formas: yra vitaminas D3 ir vitaminas D2. Vitaminą D3 mes pasigaminame dėl saulės poveikio, o vitaminą D2 gauname su maistu. Vis dėlto didžiąją metų dalį Lietuvoje saulės trūksta, o su maistu gaunamo vitamino D kiekiai yra labai nedideli, nes vartojame mažai riebios žuvies produktų“, – sako specialistė.

Gydytoja D. Pipiraitė papildo, kad su maistu gaunamos vitamino D dozės sudaro gana mažą dalį viso reikalingo šio vitamino kiekio.

„Vitamino D yra daugelyje gyvūninių produktų, tokių kaip žuvis, kiaušiniai, praturtintas pienas, menkių kepenų aliejus. Riebią žuvį (lašišą, silkę) patartina valgyti 1–2 kartus per savaitę, tačiau dar svarbiau stengtis kuo dažniau būti gryname ore – tiek vasaros metu, tiek ir žiemą kasdien bent 10 minučių pabūti saulėje“, – pataria gydytoja dietologė.

Jeigu dažnai kyla problemų dėl imuniteto, dažni peršalimai, sergama lėtinėmis kepenų ar inkstų ligomis, vaistininkė A. Trumpienė pataria pasidomėti, koks yra vitamino D kiekis kraujyje.

„Vitaminas D taip pat svarbus normaliai dantų ir kaulų būklei, tad, trūkstant šio vitamino, didėja osteoporozės, kaulų lūžių ir dantų ligų rizika. Be to, pastaruoju metu vitamino D stygius pradėtas sieti ir su dažnesniais onkologiniais bei širdies ir kraujagyslių susirgimais, nervų ir psichikos ligomis“, – sako „Eurovaistinės“ specialistė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close