captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė priėmė pirmuosius kandidatus į ministrus

Ketvirtadienį Prezidentūroje prasidėjo susitikimai su paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio įvardytais būsimo ministrų kabineto nariais. Prezidentė su kiekvienu kandidatu į ministrus susitiks asmeniškai. Ketvirtadienį ji priėmė kandidatus į Aplinkos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Kultūros bei Susisiekimo ministerijų vadovų pareigas. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Prezidentė penktadienį, lapkričio 25 d. 8 val. susitiks su pateiktu kandidatu į finansų ministrus Viliumi Šapoka, 9 val. – kandidatu į žemės ūkio ministrus Broniumi Markausku, 10 val. – kandidatu į ūkio ministrus Mindaugu Sinkevičiumi, 11 val. –  kandidatu į krašto apsaugos ministrus Raimundu Karobliu, 15 val. – su kandidatu į užsienio reikalų ministrus Linu Antanu Linkevičiumi.

Garbė pirmajam susitikti su Dalia Grybauskaite teko kandidatui į aplinkos ministrus Kęstučiui Navickui. Jis dar anksčiau buvo įvardintas šešėliniu valstiečių ir žaliųjų aplinkos ministru, nors nėra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

Iki šiol jis ėjo Aplinkosaugos organizacijų koalicijos pirmininko pareigas. 1998–2006 m. K. Navickas buvo Regioninio aplinkos centro Vidurio ir Rytų Europai Lietuvos biuro vadovas.

„Skaidrumas, patirtis, kompetencija“, – paklaustas apie kriterijus, kuriuos prezidentė jam iškėlė, sakė K. Navickas.

BNS nuotr.

Kandidatas į aplinkos ministrus sakė su D. Grybauskaite aptaręs atliekų temą, statybų problemas ir biurokratijos mažinimą, skaidrumą.

Tačiau jis aiškino nekalbėjęs apie planuojamą Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų perkėlimą į Kauną.

„Perkėlimas ministerijos į Kauną nebuvo svarstytas, jis bus aptariamas kažkada vėliau<...> Neturiu šiandien argumentų, neturiu galimybės pasverti ir įvertinti, kiek tai kainuos, kokie bus privalumai ar trūkumai“, – sakė K. Navickas, pridurdamas, kad pirma dar reikia peržiūrėti Vyriausybės programą.

Jis sakė prezidentės nebuvęs kalbintas užsienio kalba, neišdavė jis ir koks yra didžiausias jo trūkumas.

„Vertinu palankiai, nes turi bene 30 metų patirties įvairiose neformaliose struktūrose, esu dirbęs tarptautinėje organizacijoje ilgą laiką. Man fiziškai teko dirbti ir Kosove netrukus po karinių įvykių, nepaprastai daug dirbau Balkanų šalyse. Tad man kultūrinė ir tarptautinė sfera žinoma. Visada dirbau aplinkos sektoriuje, su trumpomis pertraukomis kultūros pavelde ir socialinėje veikloje“, – paprašytas įvertinti savo tinkamumą į ministro postą, dėstė K. Navickas.

Kandidatė į švietimo ministrus: reikia evoliucijos, ne revoliucijos

Po susitikimo su K. Navicku, prezidentė susitiko su kandidate į švietimo ir mokslo ministrus Jurgita Petrauskiene.

Po susitikimo kandidatė sakė, kad permainos švietimo srityje būtinos, bet ji pasisako už evoliuciją, o ne revoliuciją.

„Šiandien su gerbiama prezidente aptarėme, kad pokyčiai yra reikalingi, bet tai neturėtų vykti revoliucijos, o evoliucijos būdu. Yra labai svarbu rasti sprendimus, kalbantis su visomis suinteresuotomis šalimis“, – po susitikimo su šalies vadove žurnalistams ketvirtadienį sakė J. Petrauskienė.

Ji kol kas nedetalizuoja, ar Lietuvoje reikia mažinti universitetų skaičių.

BNS nuotr.

„Konkrečiai sunku pasakyti. Tinklas yra didelis ir jis neveikia efektyviai. Neatlikus reformų ir ribotam valstybės pajėgumui finansuoti reikia sprendimų“, – tvirtino J. Petrauskienė.

Anot jos, vykdant švietimo reformą didelis dėmesys bus skiriamas švietimo sistemos finansavimo ir kokybinės stebėsenos reformoms.

„Yra svarbu sutarti dėl švietimo vizijos ir strategijos. Reikėtų rasti, kokios mes tikimės švietimo sistemos ir kokios priemonės tai padėtų pasiekti. Turi įvykti finansavimo sistemos pokytis ir kokybės užtikrinimos sistemos pokyčiai“, – sakė J. Petrauskienė.

Švietimo ministerijai vadovauti siūloma Jurgita Petrauskienė vadovauja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA). Ši įstaiga vykdo mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuoja ir atlieka mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikia mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.

Kandidatė į kultūros ministrus žada mažinti atskirtį tarp miestų ir regionų

Po susitikimo su kandidate į švietimo ir mokslo ministres D. Grybauskaitė priėmė kandidatę į kultūros ministres – Lianą Ruokytę-Jonsson.

Aktorė, vertėja ir kultūros diplomatė L. Ruokytė-Jonsson žada mažinti kultūrinę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir Lietuvos regionų.

BNS nuotr.

„Jeigu kalbėsime apie prioritetus, tai atskirties miestų ir regionų mažinimas. Kultūros regionuose skatinimas. Kiekvienas žmogus turi teisę į kultūrą – tai yra konstitucinė teisė. Ruošimės rimtiems pokyčiams, kad tai įvyktų. Kad kiekvienas žmogus pasinaudotų ta teise. Prioritetas yra jaunimas, vaikai. Tuo pačiu ir jaunieji menininkai, kurie turi mažesnes galimybes nei vardą užsitikrinę menininkai“, – po susitikimo su prezidentė žurnalistams kalbėjo L. Ruokytė-Jonsson.

Anot jos, kultūrinė atskirtis tarp miestų ir regionų bus mažinama kuriant įvairias kultūros skatinimo problemas, taip pat bus didelis dėmesys skiriamas Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų panaudojimui kultūros srityje.

„Mūsų kultūros politikoje yra didelė stoka demokratiškumo. Ministerija turi tapti ruporu į abi puses. Į sprendimų priėmėjų pusę ir į visuomenės pusę. Ji turi padėti kultūros visuomenei gyventi geriau. Svarbu užsiimti kultūros lauko stebėsenai ir savianalizei. Nemanau, kad iki šiol buvo daug dėmesio skirta kultūros savianalizei“, – tvirtino L. Ruokytė-Jonsson.

Jos teigimu, su šalies vadove ketvirtadienį susitikime buvo bendrais bruožais aptarta kultūros svarba Lietuvoje ir galimybės kultūrai tapti prioritetine politikos sritimi.

Vienai svarbiausių „valstiečių žaliųjų“ deklaruotų sričių – Kultūros ministerijai vadovauti siūloma L. Ruokytė-Jonsson studijavo režisūrą Vilniuje, aktorinio meistriškumo kvalifikaciją kėlė Stokholme, Berlyne, Romoje. 50-metė L. Ruokytė-Jonsson steigė ir vadovavo įvairioms Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros iniciatyvoms, ilgus metus bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos žiniasklaida. Į skandinavų kalbas, daugiausia – švedų ji yra išvertusi nemažai šiuolaikinės lietuvių poezijos ir prozos kūrinių. Dabar ji dirba Lietuvos kino centre, atsakinga už filmų sklaidą, informaciją ir paveldą.

Kandidatas į susisiekimo ministrus žada skaidrinti sektorių, efektyvinti turto valdymą

Kandidatas į susisiekimo ministrus, kadenciją baigiantis energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad jam prezidentės keliami pagrindiniai reikalavimai yra sektoriaus skaidrumas, strateginių projektų įgyvendinimas ir valstybės turto valdymo efektyvumas. Tačiau jis kol kas nenori komentuoti savo pirmų darbų.

„Kol kas nenorėčiau komentuoti. Jei būsiu paskirtas ministru, tada komentuosiu, kokius darbus numatęs. Pirma reikia, kad mane paskirtų ministru, tada susipažinsiu su visa situacija ir galėsiu komentuoti. Sunku komentuoti dėl tikslių reformų“, – po susitikimo su prezidente su Dalia Grybauskaite žurnalistams sakė R. Masiulis.

BNS nuotr.

R. Masiulis, kurio brolis Petras vadovauja mobiliojo ryšio bendrovei „Tele 2“, teigė nusišalinsiąs nuo klausimų, kurie būtų susiję su mobiliojo ryšio klausimais.

„Jeigu būtų galimybė interesų konfliktui, aš nuo tokių klausimų nusišalinsiu. Taip jau man yra buvę su „Klaipėdos nafta“. Manau, kad viskas atitiks įstatymus“, – teigė R. Masiulis.

47-erių ekonomistas, tarptautinių santykių ir politikos išsilavinimą turintis R. Masiulis kadenciją baigiančioje vyriausybėje nuo 2014 metų rugsėjo dirba energetikos ministru.

Iki tol nuo 2010 metų vadovavo naftos krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“, anksčiau buvo dabar jau panaikintos energetikos bendrovės „Leo LT“ verslo vystymo direktorius ir valdybos narys, 14 metų jis dirbo įmonėse „Arthur Andersen“ ir „Ernst & Young“, kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams.

Visas būsimų ministrų kabinetas atrodo taip:

1. Aplinkos ministras – Kęstutis Navickas

2. Energetikos ministras – Žygimantas Vaičiūnas

3. Finansų ministras – Vilius Šapoka

4. Krašto apsaugos ministras – Raimundas Karoblis

5. Kultūros ministrė – Liana Ruokytė-Jonsson

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministras – Linas Kukuraitis

7. Susisiekimo ministras – Rokas Masiulis

8. Sveikatos apsaugos ministras – Aurelijus Veryga

9. Švietimo ir mokslo ministrė – Jurgita Petrauskienė

10. Teisingumo ministras – Darius Petrošius

11. Ūkio ministras – Mindaugas Sinkevičius

12. Užsienio reikalų ministras – Linas Linkevičius

13. Vidaus reikalų ministras – Eimutis Misiūnas

14. Žemės ūkio ministras – Bronius Markauskas

Valdančiąją koaliciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga suformavo su socialdemokratais. Seime valstiečiai žalieji turi 58 narių frakciją ir frakcijai formaliai nepriklausantį Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Socialdemokratų frakcijoje 19 narių.

Per derybas sutarta, kad valstiečiai teiks kandidatus į 11 ministerijų vadovus, socialdemokratai – į 3. Socialdemokratams teko Teisingumo, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijos.

Socialdemokratai buvo numatę, kad užsienio reikalų ministru turėtų likti dirbti dabartinis ministras Linas Linkevičius. Į teisingumo ministrus ketinta siūlyti Darių Petrošių. Buvusios kadencijos Seime jis vadovavo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai.

Ūkio ministru partija siūlė skirti Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...