captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis: pagrindinis klausimas naujai valdžiai biudžete – socialinis modelis


Pagrindinis klausimas, susijęs su naujuoju biudžetu naujai valdžiai, yra, ką daryti su socialiniu modeliu, ar atidėti visai, ar leisti daliai jo nuostatų pradėti veikti, teigė paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Turime suvokti mūsų konstitucinę sąrangą, kad taip yra, kad pasikeitus vyriausybėms ir Seimo daugumai tenka dirbti su biudžetu, kurį parengė ankstesnė vyriausybė, tai šiandien Seimas neišradinės dviračio ir priims sprendimą, kuris įprastas, tai bus grąžintas vyriausybei su pateiktomis pastabomis“, – paaiškino S. Skvernelis ketvirtadienį „Žinių radijui“.

Pasak paskirtojo premjero, daugiausia klausimų kelia socialinio modelio įgyvendinimas.

„Mes žiūrėsime kiekvieną tiek pajamų, tiek išlaidų eilutę ir svarbiausi klausimai, kurie susiję su biudžetu, tai spręsti vadinamojo socialinio modelio įgyvendinimo – ar atidėti kuriam laikui, ar per įstatymus leisti įsigalioti, ar dalį jų atidėti ir dalį leisti įsigalioti“, – sakė S. Skvernelis.

Paskirtasis ministras pirmininkas pažymėjo, kad biudžeto projektas turi atitikti fiskalinės drausmės įstatymus.

„Matome išvadose ir Lietuvos banko, ypač Valstybės kontrolės, apie ydingą biudžeto formavimo principą ir galimas rizikas. Labai svarbus momentas yra Europos Komisijos pozicija, nes mes turime įvairias nuomones, ar tai gali būti pripažinta kaip struktūrinė reforma. Kalbame apie 243 mln. eurų, kurie gali padidinti biudžeto skylę“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak paskirtojo vyriausybės vadovo, jeigu socialinis modelis „bus visiškai atidėtas arba iš dalies įgyvendintas, tai skolą mes turėsime gerokai mažesnę“.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas ketvirtadienį pirmą kartą po pateikimo svarstys 2017 metų valstybės biudžeto projektą, kuriam pastabų pareiškė Valstybės kontrolė, Lietuvos bankas ir Europos Komisija.

Nors Finansų ministerija kitąmet prognozuoja 429 tūkst. eurų didesnes pajamas, valstybė 2017 m. planuoja išleisti 583 tūkst. eurų daugiau, nei planuojama surinkti. Valstybės kontrolė taip pat atkreipė dėmesį, kad biudžeto projektas parengtas nesilaikant fiskalinės drausmės reikalavimų – projektuojamas didesnis nei šiemet valdžios sektoriaus deficitas, pats projektas orientuotas tik į pajamas ir išlaidas, o ne veiklos rezultatus. Planuojamas 1,2–1,3 proc. nuo BVP viešojo sektoriaus išlaidų struktūrinis deficitas taip pat viršija Lietuvai ES numatytą 1,1 proc. ribą, tačiau Vilnius siekia į šį rodiklį įtraukti ir išlaidas, susijusias su socialinio modelio įgyvendinimu, kas leistų ribą padidinti iki 1,6 proc.

Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių įplaukos kitąmet kartu su ES parama sieks 8,476 mlrd. eurų. Asignavimai socialinei apsaugai turėtų didėti 125 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 24 mln. eurų, švietimui – 88 mln. eurų. Krašto apsaugos biudžetas didės 150 mln. eurų.

Seimas ketvirtadienį taip pat svarstys Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) fondų biudžetų projektus.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...