captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apklausa: lietuviai linkę pasitikėti šalies gydymo įstaigomis

Nors Lietuvos gyventojai pasitiki privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis, vis dėlto kiek daugiau negu trečdalis apklaustųjų netiki, jog neturtingi, mažas pajamas gaunantys žmonės gauna kokybiškas sveikatos paslaugas.
Sociologė dr. R. Ališauskienė
Sociologė dr. R. Ališauskienė

Nors Lietuvos gyventojai pasitiki privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis, vis dėlto kiek daugiau negu trečdalis apklaustųjų netiki, jog neturtingi, mažas pajamas gaunantys žmonės gauna kokybiškas sveikatos paslaugas.

Tai rodo rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos, vykdomos jau ketveri metai, rezultatai. Tyrimo metu vertinamas informuotumas ir pasitikėjimas PSD sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis.

„Akivaizdu, kad PSD sistema gyventojai dažniau pasitiki negu nepasitiki (asmeninių vertinimų vidurkis siekia 5,9 balo 10 balų skalėje), o labiausiai pasitikima gydymo įstaigomis (6,4 balo). Per tuos ketverius metus rodikliai praktiškai nekinta, jie yra didesni negu vidurkis“, – teigė sociologė dr. Rasa Ališauskienė.

2012 metais paklausti, ar gyventojų teisė į sveikatos priežiūrą Lietuvoje yra užtikrinta, 14 proc. visų apklaustųjų atsakė teigiamai, 61 proc. sakė iš dalies užtikrinta, 22 proc. – neužtikrinta, likusieji 3 proc. negalėjo atsakyti.

„Nors 2011 m. buvo kiek daugiau žmonių, kurie sakė, kad teisė į sveikatos priežiūrą visiškai užtikrinta, kiek mažiau sakė, kad neužtikrinta, bet iš esmės svyravimai yra visiškai nereikšmingi, galima sakyti, kad labai stabilūs, nepriklausomai nuo ekonominės situacijos“, – komentavo R. Ališauskienė.

Kodėl dalis žmonių mano, kad jų teisė į sveikatos priežiūrą ne iki galo užtikrinta arba neužtikrinta, manoma, kad veikia keletas veiksnių. „Trečdalis žmonių mano, kad sprendimai dėl sveikatos priežiūros Lietuvoje priimami neatsižvelgiant į pacientų interesus – tai pakankamai didelis skaičius ir jis labai stabilus. (...) Kas ketvirtas mano, kad visada arba dažnai atsižvelgiama į pacientų interesus, ir 35 proc. sako, kad kartais. Tai ne pačios sveikatos sistemos vertinimas, o būtent sprendimų priėmimo sistemos, tai daugiau politikų, kartais vadybininkų sprendimai. Jeigu žmonės apskritai nepasitiki daugeliu valstybės institucijų, tai į šitą klausimą irgi atsako neigiamai“, – pastebi R. Ališauskienė.

Komentuodama gyventojų informuotumo lygį, sociologė sakė, kad į klausimą, ar didžioji dalis sveikatos priežiūros Lietuvoje yra nemokama, 8 proc. atsakė, jog viskas nemokama (už viską sumoka valstybė), 60 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvoje veikia privalomasis sveikatos draudimas, ir kas ketvirtas mano, kad už visą sveikatos priežiūrą Lietuvoje reikia mokėti, legaliai ar nelegaliai.

„Klausiant, kurios gyventojų grupės gauna paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 8 proc. mano, kad absoliučiai visi Lietuvos piliečiai, 76 proc. – tie gyventojai, kurie moka sveikatos draudimo įmokas, ir 6 proc. – tie, kuriems to reikia. Taigi dauguma vis dėlto supranta, kaip veikia sistema, ir yra informuoti“, – sakė R. Ališauskienė.

Ji pažymi, kad kiek daugiau negu trečdalis apklaustųjų netiki, jog neturtingi, mažas pajamas gaunantys žmonės gauna kokybiškas sveikatos paslaugas Lietuvoje. „Tai dažniausiai ir yra tie patys žmonės, kurių pajamos yra mažesnės, ir kiti tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai mano, kad diskriminuojami arba blogesnėje padėtyje yra kaip tik mažesnes pajamas gaunantys, bedarbiai žmonės. Kitaip sakant, tik 28 proc. mano, kad nepriklausomai nuo pajamų įvairios gyventojų grupės gauna kokybiškas paslaugas“, – komentavo sociologė.

Vertinant gyventojų informuotumą, 17 proc. visų apklaustų gyventojų mano, kad iš PSD mokesčio apmokami nedarbingumo lapeliai, 50 proc. – kad apmokamos visos sveikatos priežiūros paslaugos, 38 proc. – prevencinės programos, apie trečdalį apklaustųjų mano, kad apmokami įvairūs protezai, reabilitacinis sanatorinis gydymas, kompensuojamos vaistų kainos.

81 proc. apklaustųjų mano, kad jeigu pacientas nėra apdraustas PSD ir kreipiasi į sveikatos įstaigą, jis privalo susimokėti. 77 proc. mano, kad pacientas turi susimokėti tada, kai nelaukia bendroje eilėje, taip pat kai pacientas savo iniciatyva pasirenka kitokias ar papildomas paslaugas, procedūras ar tyrimus, bet neturi gydytojo siuntimo. 49 proc. mano, kad reikia susimokėti, kai siuntimą išrašo gydytojas, neturintis sutarties su ligonių kasomis. 18 proc. mano, kad vis tiek reikia susimokėti ir tada, kai pacientas turi siuntimą ir kreipiasi į gydytoją specialistą.

37 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvoje pasitikima galiojančia PSD sistema, 27 proc. yra neapsisprendę, 24 proc. nepasitiki. Pagal asmeninio pasitikėjimo rodiklį, 40 proc. pasitiki, 49 proc. neapsisprendę, 24 nepasitiki.

„Būtent sveikatos apsauga, privalomasis sveikatos apsaugos draudimas ir ligonių kasos yra viena iš tų sričių, kur asmeninio pasitikėjimo lygis yra aukštesnis nei bendrasis. Tai reiškia, kad žmogus labiau pasitiki tuo, ką gauna ir patiria pats, nors mano, kad kiti pasitiki kiek mažiau. Taigi žmonių asmeninė patirtis yra daugiau teigiama negu neigiama“, – apibendrina R. Ališauskienė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...