captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: trūksta ir besirenkančių profesinį išsilavinimą, ir pačių mokytojų

Lietuvoje trūkstant kvalifikuotų darbininkų vis dar palyginti maža dalis jaunuolių renkasi profesinį išsilavinimą, nėra ir profesijos mokytojų rengimo sistemos, sako trečiadienį Seime Švietimo tarybos posėdyje profesinio mokymo klausimus aptarę ekspertai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Lietuvos Švietimo tarybos pirmininkė, Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė sako, kad materialinė bazė rengti specialistus profesiniame sektoriuje yra pakankamai gera, bet visuomenė tik pradeda vaduotis iš stereotipų, esą profesinis išsilavinimas – negebantiems mokytis.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Švietimo taryboje Gintas Umbrasas pažymi, kad Lietuvoje profesinį išsilavinimą renkasi apie 16 proc. jaunimo, kai Vakarų valstybėse ši dalis sudaro 40 proc., ir ūkiui jau pradeda trūkti kvalifikuotų darbininkų.

„(Kuriant materialinę bazę) labai daug nuveikta, įkurti 42 profesiniai sektoriniai centrai, atsinaujina įranga, technologijos, programos, tačiau labai trūksta pačių pedagogų pasirengimo dirbti su moksleiviais, nėra profesijos mokytojų rengimo sistemos“, – BNS paprašyta įvardinti pagrindines srities problemas sakė V. Targamadzė.

Kartu Švietimo tarybos vadovė tvirtino, kad profesinis išsilavinimas jau pradedamas vertinti ir visuomenėje, nors sovietiniai stereotipai vis dar gajūs.

„Aš matau mentaliteto ir stereotipų problemą, tarybiniais metais taip ir buvo – tuos, kurie nesugebėjo mokytis, iš karto nukreipdavo į profesinę mokyklą. O iš tiesų yra tokios prestižinės specialybės profesinėse mokyklose, kad didžiuliai konkursai, ateina mokytis ir po universitetų, kolegijų, nes nori pasigilinti specialybėje, įgyti gebėjimų, įgūdžių. Visuomenė dar nėra pasikeitusi, bet keičiasi“, – kalbėjo V. Targamadzė.

Darbdavių atstovas G. Umbrasas pažymi, kad jau mokyklose reikėtų moksleiviams padėti planuoti karjerą, parodyti, kad yra daugiau alternatyvų, ne tik aukštasis mokslas.

„Darbdavių pozicija labai aiški – ačiū Dievui, kad Lietuva pagaliau pradeda suprasti, jog profesinis rengimas turi susidėti iš visų pakopų, ir visuomenėje svarbią dalį užima tie žmonės, kurie moka vienokį ar kitokį amatą ar praktinį veiksmą. Mūsų ūkiui dabar pradeda labai stigti kvalifikuotų darbininkų, kurie baigę ne aukštąsias bendro pobūdžio studijas, o įgiję vienokį ar kitokį profesinį išsilavinimą“, – BNS sakė G. Umbrasas.

Pasak jo, nors Lietuvoje yra pakankamai gera profesinio rengimo materialinė bazė, jaunimas nesirenka šių specialybių, nes „visuomenėje suformuota, kad tai ne prestižas, nors pasaulyje, paėmus kokią nors Vokietiją, meistras visur yra gerbiamas“.

„Jei Vakarų Europoje apie 40 proc. jaunimo renkasi profesiją, o po to aukštąjį, pas mus apie 16 proc., ir tai apie tris kartus mažiau nei vidutiniai europiniai skaičiai, todėl pirmasis žingsnių būtų – jei galima, organizuoti karjeros ugdymą tam, kad daugiau žmonių rinktųsi šią kvalifikacijos įgijimo formą, kuri tikrai neuždaro kelio po to tapti ir savininku, ir direktoriumi. Pradėti reiktų mokykloje aiškinti tiek mokiniams, tiek tėvams, kad yra daugiau pasirinkimų nei aukštasis mokslas ar išvažiuoti į užsienį, kad yra profesinis pasirengimas, kur tu gali gauti įgūdžius, reikalingus visame pasaulyje“, – kalbėjo darbdavių atstovas.

Anot jo, kita problema – kvalifikuotų profesinio rengimo specialistų trūkumas. „Trūksta gerų profesijos mokytojų, mes per tą laikotarpį išbarstėme (specialistus), kas prieš 20–30 metų buvo geri mokytojai, dabar jie tiesiog gerbiamo amžiaus pensininkai, o rengimo sistemos per tuos metus neturėjome, specialistas mygtuką nuspaudus neatsiranda. Mes turime surasti papildomų formų, išteklių, kaip pasiruošti profesijos mokytojus“, – pabrėžė G. Umbrasas.

Seime trečiadienį posėdžiavusi Švietimo taryba aptarė, kaip šalyje populiarinti profesinį mokymą, optimizuoti ir išlaikyti gyvybingą profesinio mokymo įstaigų tinklą, nagrinėta, kaip įgyvendintas Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 metų veiklos planas.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais į profesines mokyklas priimta 23,7  tūkst. mokinių, 8 proc. daugiau nei pernai. Mokiniai dažniausiai rinkosi grožio ir sveikatos paslaugų, automechaniko, elektroniko, statybininko-apdailininko, virėjo profesijas.

Šalyje veikia 70 profesinio mokymo įstaigų, jos siūlo per 300 įvairių mokymo programų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...