captcha

Jūsų klausimas priimtas

K. Navickas: dvi ministerijos bus perkeltos į Kauną – tai faktas

Netrukus iš Vilniaus į Kauną gali būti iškeltos dvi ministerijos – tai Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos. Ar toks sprendimas duotų naudos visuomenei, ar tai tik sukeltų sumaištį? Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu, kandidatu į žemės ūkio ministrus Broniumi Markausku ir kandidatu į aplinkos ministrus Kęstučiu Navicku.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Pone Markauskai, tai, žinoma, nėra nauja idėja. Ypač kalbant apie Žemės ūkio ministeriją. Ne kartą kalbėta apie galimybę iškelti bent jau šią ministeriją į Kauną, esą tai būtų naudingiau. Kodėl jūs prisiminėt šią idėją? Kodėl „valstiečiai“ ją prisiminė?

B. Markauskas: Rimtai apie tai pradėjo kalbėti dar ministras Kazys Starkevičius. Aš tuo metu buvau Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir žinojau, kad žemdirbių visuomenė tai minčiai tikrai pritaria. Dabar, kuomet ruošėme mūsų partijos žemės ūkio programą, ši idėja tikrai buvo prisiminta, dar kartą apsvarstyta ir nusprendėme, kad tai būtų tikrai gera mintis.

– Anksčiau pagrindiniai argumentai „už“ buvo keli: Kaune įsikūrę Žemės ūkio rūmai – didžiausia žemdirbius vienijanti organizacija, Žemės ūkio universitetas taip pat Kaune. Tarsi su tuo susijusi mieste esanti infrastruktūra. Kokie dar argumentai?

B. Markauskas: Kitas argumentas – regioninė politika. Mūsų partija visą laiką kalba apie tai, kad ne vien Vilnius turi būti Lietuva. Manau, ypač dviejų ministerijų iškėlimas į Kauną tikrai duotų didelį impulsą Kaunui ir Kauno regiono vystymuisi. Juo labiau, kad reikėtų kalbėti ne tik apie ministerijų, bet ir joms pavaldžių institucijų perkėlimą. Tai iš tikrųjų didelis ir darbo vietų perkėlimas, ir galimybės miestui.

– Pačioje Žemės ūkio ministerijoje šiuo metu dirba 344 žmonės. Bendras ministerijos plotas – 14 500 kv. metrų. Ministerijai pavaldžių įstaigų yra 28, jose iš viso dirba apie 3000 žmonių. Tai iš tiesų didelis organizacijų ratas ir, tikėtina, visų perkėlimas į Kauną tikrai pakeistų situaciją?

B. Markauskas: Bus kalbama apie valstybės valdymo reformą ir valdininkų skaičiaus mažinimą. Šiandien apie tai kalbėti dar anksti. Bet esu tikras, kad perkeliant ministerijas ir joms pavaldžias įstaigas į Kauną, darbuotojų skaičius tikrai būtų sumažintas.

– Pone Navickai, ar teisingai suprantu, kad tai yra iš esmės jau priimtas jūsų partijos sprendimas? Dabar tik klausimas, kaip ir kada tai bus įgyvendinta?

K. Navickas: Besąlygiškai. Tai buvo rinkimų programoje, tai buvo viešai deklaruota ir politinis sprendimas yra padarytas. Klausimas dabar – kada, kaip, kokiomis sąlygomis. Šiandien mes dar nekalbame argumentų kalba, nes nesame tam pasirengę. Iš kitos pusės, manau, svarbu dirbantiems žmonėms pasakyti, kad buldozerio čia nebus. Mes kalbėsimės su kiekvienu darbuotoju, derinsime sąlygas ir tą perkėlimą koordinuosime.

– Na, tas kalbėjimas su kiekvienu darbuotoju... Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose dirba 1032 darbuotojai, tai su kiekvienu nelabai pasikalbėsi. Pačioje ministerijoje dirba 267 darbuotojai – tai sąlyginai nedidelė ministerija. 25 000 kv. metrai yra bendras visų institucijų naudojamas plotas. Vienas paprastas dalykas, ar jūs įsivaizduojate, kad iš esmės visi tie darbuotojai bus atleisti ir surinkti nauji? Kaip jūs patį procesą įsivaizduojate?

K. Navickas: Tikrai neįsivaizduoju, kad bus galima atleisti visus žmones ir priimti naujus be patirties. Sektorius tikrai yra sudėtingas ir reikalingos specialistų kompetencijos, kurių per metus neįgysi. Visą laiką bus kažkoks nubyrėjimas, tai normalu. Bet tuo pačiu naivu tikėtis, kad per metus užsiauginsi naują kartą, kad ir tarp studijuojančių Kaune. Todėl ir sakau, kad reikia kalbėtis su specialistais, kurie yra patrauklūs darbo rinkai, dirba ir turi reputaciją. Šie žmonės yra patys svarbiausi.

– Pone Matijošaiti, jūs daug girdėjęs politikų kalbų. Šiais pažadais jūs tikite?

V. Matijošaitis: Tuo, ką Ramūnas Karbauskis sakė – tikiu, nes Ramūną žinau kaip verslininką, kaip žodžio žmogų ir jis tuščiai nekalbėtų. Dabar, klausant kolegų, matau šiek tiek vinguriavimo, pilstymo. Mes Kauno savivaldybėje darėme tokią pačią reorganizaciją: per metus laiko išmokėjome visas išeitines kompensacijas ir atleidome 140 žmonių. Planuojame daryti dar vieną reorganizaciją, per kurią planuojame atleisti dar apie 60–70 žmonių, nes mes modernizuojame visus procesus. Tiesiog nereikia tiek tuščių darbo rankų.

– Kaunui ministerijų ir pavaldžių institucijų perkėlimas būtų esminis įvykis?

V. Matijošaitis: Būtų esminis įvykis, bet, man atrodo, iki Kauno atvažiuotų ne visi – nubyrėtų koks 50 proc. Tuščių vietų neliktų, manau. Galiausiai, ir kauniečiai džiaugtųsi galėdami dirbti savo mieste, o ne kasdien važinėti autostrada į Vilnių ir atgal.

K. Navickas: Aš atsimenu, kai į Kauną atkeliavo Vytauto Didžiojo universitetas. Tai buvo fantastiškas impulsas miestui. Jauni žmonės gatvėje ir miestas tikrai įkvėpė naujo oro. Manau, kad tai būtų geras pokytis Kaunui – klausimų nekyla.

– Pone Matijošaiti, vis dėlto tokiuose klausimuose svarbios ir detalės. Ištuštėjusius ministerijų pastatus Vilniuje turbūt reikėtų parduoti ar nuomoti, Kaune, greičiausiai, reikėtų specialių statybų tokio dydžio įstaigoms. Ar yra tokio dydžio tinkamų patalpų?

V. Matijošaitis: Kaune laisvų pastatų yra, nes KTU keliasi į studentų miestelį ir pačių studentų šiek tiek mažėja. Tikrai galima surasti. Ypač tokio paties laiko, kokie dabar Vilniuje, t. y. tarpukario statybos namai. Jų Kaune tikrai yra. Tik atvažiuojant reikėtų šiek tiek bagažą susimažinti, kad atvažiuotų su tuo darbuotojų skaičiumi, kuris realiai reikalingas.

– Jūs Kaune rėmėte Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, ypač antrojo turo metu. Ar kalbėdamas su šios partijos lyderiais, turiu omeny R. Karbauskį ar Saulių Skvernelį, gavote iš jų pažadą perkelti čia ministerijas?

V. Matijošaitis: Ne, tikrai ne. Nė su viena partija, einančia į rinkimus, mes nesikalbėjome tokiomis temomis, neprašėme jokių pažadų, net neskaitėm jų programų. Mes rūpinamės savo ūkiniais darbais Kaune.

– Bet tokį pažadą jūs ne tik per žiniasklaidą, bet asmeniškai esate išgirdęs?

V. Matijošaitis: Tik per žiniasklaidą.

B. Markauskas: Šioje vietoje aš, kaip kandidatas į žemės ūkio ministrus, manau, kad nereikia daryti ankstesnių klaidų ir aš, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją matyčiau kartu viename pastate. Kodėl? Taip būtų labai optimalu. Geriausia po tuo pačiu stogu įkurti ir ministeriją ir jai pavaldžias įstaigas. Taip sutaupytume daug laiko ir pinigų. Jeigu po vienu stogu dirbtų kelios ministerijos, tai galbūt galėtų būti bendra kanceliarija ir administracija. Tai taip pat būtų efektyviau.

– Pone Matijošaiti, jeigu dabar kiltų poreikis naujam pastatui, atitinkančiam visas galimybes ir poreikius, per kiek laiko nekilnojamo turto vystytojai tokį objektą galėtų pastatyti?

V. Matijošaitis: Šiuo metu Kaune yra paruošti 12 biuro pastatų projektų. Jie netrukus bus pradėti statyti. Praktiškai jų užtektų visoms ministerijoms.

– Pone Navickai, kaip jūs įsivaizduojate, kiek laiko gali užtrukti šis perkėlimo procesas?

K. Navickas: Šie perkėlimai pirmiausiai turėtų vykti bendros valstybinio sektoriaus pertvarkos rėmuose. Techniškai, jeigu nereikėtų statyti naujų pastatų, tai savaime užsitęstu ne mažiau metų, nes kitų metų biudžete nenumatyta lėšų tokiai pertvarkai. Jeigu reikėtų statyti pastatus – užtruktų ilgiau. Manau, pačiu optimaliausiu atveju tai galėtų būti metai, bet, objektyviai žiūrinti, tai gali būti dveji–dveji su puse.

– Pone Matijošaiti, ar čia apskritai nėra eikvojamas laikas tokio klausimo sprendimui? Laikas, mokesčių mokėtojų pinigai. Gal gyventojams svarbiausia būtų tiesiog gerai dirbančios ministerijos, greitai sprendžiančios klausimus, visiškai nepriklausomai nuo jų geografinės padėties?

V. Matijošaitis: Bet perkeliant būtent šių tikslų ir galima pasiekti. Sumažinus darbuotojų skaičių, suefektyvinus jų darbą ministerijos veiktų daug sklandžiau. Ir visiems tai būtų patogiau, ypač žemdirbiams. Jeigu žemdirbys iš Klaipėdos krašto važiuos į Vilnių, į ministeriją, tai jis dvi dienas turės važiuoti.

– Mere, ne su arkliu, žinokit, šiais laikais ūkininkai važinėja.

K. Navickas: Dar norėjau pastebėti dėl efektyvumo. Aplinkos ministerija, pavyzdžiui, vadovauja 40 darbo grupių. Ir jų darbuotojai – vienaip ar kitaip – turi sąveikauti su kitomis ministerijomis, Seimu ir pan. Apie tai irgi reikės pagalvoti.

– Vadinasi, reikės dvigubai ilgesnio greitojo traukinio.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...