captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žiauri prognozė Lietuvai: neteksime žiemos, Klaipėdos laukia potvyniai

Pasaulis jau ilgą laiką kovoja su klimato kaita, nes jo padariniai iš tiesų žiaurūs. Jei temperatūros kilimas nebus sustabdytas, laukia tragiškos pasekmės. Ne išimtis ir Lietuva. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kokių klimato kaitos padarinių gali tikėtis Lietuva ir ką daryti, kad išvengtume blogiausio scenarijaus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kas sukelia klimato kaitą?

Kalbant apie klimato kaitą, būtina išskirti dvejopas jos priežastis: natūralus kitimas, kurį dar galima įvardyti kaip gamtos virsmą, natūralų temperatūros svyravimą ir sukeltas žmogaus veiksmų. Lietuvos hidrometeorologojos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas aiškina, kad natūralūs gamtos procesai ir ciklai, sukeliantys klimato kaitą bei svyravimą, trunka ne vieną tūkstantį metų, o kai kurie dar ir yra sunkiai prognozuojami.

„Tai priklauso nuo žemės orbitos parametrų, pavyzdžiui, žemės ašies posvyrio, kur ciklai yra dešimtimis ar šimtais tūkstančių metų. Taigi, tos natūralios klimato kaitos priežastys labai ilgai trunkančios. Tas ciklas yra tūkstančiais ar dešimtimis tūkstančių, kai kuriais atvejais netgi šimtais tūkstančiais metų. Tai, pirmiausia, žemės orbitos parametrai, saulės aktyvumo ciklai , vandenynų srovės“, – tikina D. Valiukas.

Pasak mokslininko, kur kas sunkiau nuspėti vulkano išsiveržimą, bet jo įtaka aplinkai ir klimato kaitai yra aiški ir taip pat labai svarbi.

„Yra mažiau prognozuojamos priežastys. Tai, pavyzdžiui, vulkano išsiveržimai, kurie, verta paminėti, ne šildo, o šaldo. Pakyla į atmosferą pelenai, aerozoliai, dėl ją sumažėja saulės prietaka ir temperatūra gali nukristi keliais laipsniais“, – aiškina specialistas.

Klimatą keičia net gyvulininkystė

Mokslininkai sutaria, kad šiandien didžiausią įtaką aplinkai daro žmogus. Klestinti pramonė, vis didėjantis automobilių gatvėse skaičius, iškastinio kuro deginimas, besaikis visuomenės vartotojiškumas, paliekantis didelius pėdsakus gamtoje, yra tik dalis klimato kaitos priežasčių. Klimatologas D. Valiukas sako, kad teoriškai natūralių procesų, darančių įtaką klimato kitimui, neturėtų pastebėti kelios žmonijos kartos.

Indėlį klimato kaitos procesams turi intensyvi statyba, smarkiai apstatytos teritorijos, kurios, kaip aiškina klimatologas, neleidžia tinkamai aplinkoje pasiskirstyti šilumai.

D. Valiukas visuomenę įspėja ir dėl žemės ūkio akivaizdžios įtakos klimato pasikeitimams. Mokslininkas aiškina, kad, augant atrajojantiems galvijams, į aplinką išsiskiria daug metano dujų, kurios yra kur kas galingesnės už anglies dvideginį.

Tiesa, apie gyvulininkytės įtaką klimato kaitai galima kalbėti tik globaliu mastu, nes Lietuvoje, pasak D. Valiuko, teršiančios ūkinės veiklos nėra tiek daug.

„Viena yra šnekėti apie Lietuvą, visai kita globaliu mastu. Žemės ūkis gali teršti, bet Lietuvoje ne. Lietuvoje, kiek kertama miškų, juos stengiamasi atsodinti. Pas mus ir žemdirbystė nėra tokia agresyvi, jei taip galima sakyti; vandens užtenka, nėra bereikalingo eikvojimo, naudojimo drėkinimui, bet, žinoma, žemės ūkis, jeigu globaliai, kartu su pramonės, energetikos ir transporto sektoriumi, yra vieni labiausiai teršiančiř veiksniř. Globaliu mastu Lietuvoje nėra tokios didelės taršos, turinčios įtakos klimato kaitai“, – tikina klimatologas.

Lietuvoje gali nelikti žiemos

Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. D. Valiukas, atsižvelgdamas į mokslininkų tyrimus, teigia, kad išliekant panašiam klimato kaitos tempui šimtmečio pabaigoje Lietuvos vidutinė metinė temperatūra turėtų pakilti daugiau nei 4 laipsnius.

„Dabar, kai sudaromos prognozės, nuolat modeliuojama, kad jeigu būtų išmesta tam tikras kiekis šiltnamio procesą sukeliančių dujų, tai Lietuvoje iki šimtmečio pabaigos metinė temperatūra gali pakilti nuo 1,5 – 2 iki 4,5 ar net daugiau laipsnių. Tai jei dabar pas mus žiemą apie -3 laipsnius sausio–vasario temperatūra, jei ji pakyla trimis laipsniais, mes turime praktiškai jau beveik teigiamą temperatūrą. žiema yra tas laikotarpis, kuris ir dabar, ir ateityje bus labiausiai veikiamas“, – prognozuoja klimatologas.

Specialistas kalba apie didelius žiemos pasikeitimus, o vasaros prognozuojamos lietuviams neįprastai karštos – padaugės karščio bangų.

„Kai mes kalbame ir sakome, kad bus šilta, tai iš tikrųjų, žiemos bus tokios kaip dabar įprastas lapkritis, panašu, kad tokios drėgnos, niūrios. Jeigu dabar daugiau sniego, tai ateityje žiemą bus daugiau lietaus. Dar galimas sniego dangos sumažėjimas. Pajūryje, ko gero, šimtmečio pabaigoje ne kiekvieną žiemą susidarys sniego danga arba jos net gali išvis nelikti. Dar vienas akcentas, kad stiprės karščio bangos. Vasaros metu, kai temperatūra bus virš trisdešimt laipsnių, atvejų tikrai padaugės“, – tikina D. Valiukas.

Klimatologas prognozuoja ir stiprias liūtis, kurios pastebimos jau dabar. Tačiau paties kritulių mažėjimo nenumatoma, jie tiesiog iškris vienu metu ir smarkiai, tuomet mėnesį gali būti sausra ir tik tada vėl sulaukta smarkaus lietaus. Akcentuojama ir ekstremalių reiškinių stiprėjimas: škvalai, viesulai.

Upės nebeišplaus visų smulkiųjų dalelių

Hidrologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius paaiškina klimato kaitos padarinius Lietuvos vandenims. Jo teigimu, ateityje galime matyti visai kitokį upių hidrologinį rėžimą, kurio kitimas pastebimas jau dabar.

„Po truputį mažėja pavasario potvynių poveikis, nes sniego yra vis mažiau ir ateityje bus dar mažiau. Sniego tirpsmo metu nebėra tiek daug vandens upėse. Bet kita vertus, tie potvyniai gali vykti truputį chaotiškai ir jie taip išsitempia, sakykim, nuo pat rudens, kai dar lietus poplūdžius formuoja ir paskui per visą žiemą gali išsitempti. Jei mes kalbėsime apie XXI a. pabaigą, tai jau faktiškai prognozuojama, kad daugelyje Lietuvos upių turėsime jau turbūt ne pavasario potvynį, o kažką panašaus į tokį nuo rudens prasidedantį vandens lygio pakilimą, kuris tęsiasi iki pavasario, beveik per visą žiemą“, – komentuoja profesorius.

Upių vandeninigumo pokyčiai turės įtakos vandeniu plukdomoms smulkiosioms dalelėms. Oro temperatūros šokinėjimai ir kritulių nevienodumas lemia ir vandens užterštumą: esant sausrai ir karščiui, nuokritos neišplauks ir suirs upėje. Prognozuojama ir aukštesnė upės vandens temperatūra. Gali būti, kad atskiromis dienomis upės vandens temperatūra sieks net 30 laipsnių.

„Vidutinė metinė vandens temperatūra nežymiai pakils, bet pati svyravimo amplitudė padidės. Tai nebus ilgai trunkantys periodai. Tolimoji prognozė – ne anksčiau kaip XXI amžiaus pabaigoje. Nors mes po truputi tai matome jau dabar. Matome, kad ledas dingsta nuo upių, jau vis rečiau jį galime pamatyti“, – aiškina dr. G. Valiuškevičius.

Ežerai gali išsekti, o jūra pakilti

Kylanti oro temperatūra taip pat stipriai veikia ežerus ir jūrą. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. G. Valiuškevičius sako, kad ateityje ežerai gali tapti itin užteršti.

„Ežeruose, vis dažniau keičiantis jų lygiui, kaip ir upėse, bus ekstremaliai aukštų lygių ir žemų lygių. Ir esant tokiai situacijai, pirmiausia į ežerus atkeliaus užterštumą didinančių dalelių, nes vanduo išplis į priekrantės zonas, išplaus kai ką iš tų zonų. Ten yra augalijos, kuri nėra tokia supuvusi iki galo pavasario metu. Paskui, kai tas vandens lygis nukris stovinčio vandens telkiniuose, visos tos patekusios organinės ir neorganinės dalelės nelabai turės kur dingti. Jos arba galės nusėsti ant dugno arba, jei jos linkę pūti, tai jos sukels tokį dirbtinį užterštumą ir skatins eutrofikaciją. Vadinasi, pradės greičiau darytis dumblas ant dugno, labiau bus apaugę augalai“, – pasakoja G. Valiuškevičius.

Tačiau specialistas ramina Klaipėdos gyventojus, kurie mano, jog anksčiau ar vėliau Baltijos jūra nuplaus jų miestą. Anot mokslininko, jūros lygis šiek tiek kils, tačiau tai gali būti pastebėta tik po daugiau nei šimto metų.

„Jūra yra ganėtinai statiškas dalykas. Yra visokių prognozių. Kas bus, jei ištirps Grenlandijos ledynai, jei ištirps Antarktidos ledynai, bet kadangi kol kas tie tirpsmo procesai Antarktidoje dar tikrai nestebimi. Yra suintensyvėjimas, tačiau nelabai rimtas. Manoma, kad vandens lygis kažkiek kils, tačiau tokių drastiškų pakilimų, kad mes galėtume per šimtą metų stebėti pokytį jau metrais, tai taip jau tikrai nebus. Savu laiku buvo tokių prognozių, tačiau dabar jos atmestos“, – tikina G. Valiuškevičius.

Atskrenda naujų vabzdžių rūšių

Pasikeitimai įžvelgiami ir tarp vabzdžių. Kaip pavyzdį gamtininkas pateikia lietuvius nustebinusį drugį sfinksą, atskrendantį iš šiaurės, bei aiškina, kad tai, ar nauji individai pasieks mūsų šalį, priklauso nuo jų gimtinės oro sąlygų.

„Kartais būna ir dešimt metų orai palankūs, o jų vis nėra. Sakykim, buvo praėjusi vasara labai palanki ir dar užpernykštė, bet to didžiojo šių drugių skridimo nebuvo. Vadinasi, turi būti lygiai tokios pačios jiems palankios sąlygos ten, jų kilmės vietose“, – sako S. Paltanavičius.

Specialistas įsitikinęs, jog gyvų organizmų rūšių kitimas taip greitai neįvyks ir, anot gamtininko, Lietuva netaps atogrąžomis. Natūralus klimato keitimasis vyko visada ir mūsų šalyje būta vienų rūšių, kurios, esant nebepalankioms sąlygoms, pasitraukė toliau į šiaurę. Mokslininkas sako, kad gamtoje visuomet egzistuoja pusiausvyra.

Dėl klimato kaitos traukiasi eglės

Trakų urėdas Vygantas Mierkis pasidalijo įžvalgomis, kaip klimato kaita paveiks Lietuvos miškus. Miškininkas pastebi, kad medžiai itin jautriai reaguoja į klimato pasikeitimus. Anot jo, Lietuvoje gali išnykti eglės – jos po truputį traukiasi į šiaurę.

„Kada daugėja sausrų, lietūs tampa stipresni, intesyvesni ir nuo to kenčia žemė, gyvūnija ir, be abejo, miškai. Kalbant apie miškus, tiek miškininkai, tiek kiti žmonės pastebi kenkėjų pažeistas egles. Mes turime jas skubiai iškirsti ir išvežti iš miško, kad toliau nelistų kenkėjai. Tai mes darome pastoviai. Dar vienas ženklas – neprasidėjus rudeniui jau nuraudę kaštonai“, – aiškina V. Mierkis.

Jis priduria, kad jau kuris laikas džiūsta uosynai, dėl gruntinio vandens išsekimo nukentėję ąžuolai. Miškus niokoja gaisrai, stiprūs vėjai, kenkėjai, kurie, esant šiltoms žiemoms, neiššąla.
Tačiau miškininkai prisitaiko prie kintančių klimato salygų. Po truputį sodinama daugiau naujų rūšių medžių, kurios auga esant šiltesnei temperatūrai.

Būtina mažinti vartojimą

Mokslininkai sutaria, kad norint sustabdyti klimato kaitos procesą, svarbu bendradarbiauti ir imtis veiksmų visoms pasaulio šalims, nes tai yra globali problema. Klimatologas D. Valiukas sako, kad svarbiausia saikingai vartoti. Tai turime daryti mes visi.

„Iš principo, yra du keliai. Pirmas būtų efektyvumo didinimas. Geras pavyzdys yra energetika ir daugiabučių renovacija. Įdiegus naujas technologijas, siekiant apšildyti pastatą reikia sukūrenti mažiau kuro. Kitas kelias yra tvarių, mažiau taršių technologijų skatinimas. Kiekvienas produktas, kurį mes vartojame, veiksmas, kurį atliekame, susijęs su anglies dvideginio ar kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išleidimas į atmosferą. Žinoma, reikia viešąjį transportą skatinti, apgalvotai vartoti. Nereikia atsisakyti to, ką sukūrė žmogus, tačiau negalima ir tuo piktnaudžiauti“, – mano specialistas.

Galbūt tokiu būdu pavyks išvengti skaudžių ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui klimato kaitos pasekmių. Ir apie tai turime susimąstyti jau dabar, nes vėliau sumažinti klimato kaitą bus dar sunkiau arba iš viso neįmanoma.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...