captcha

Jūsų klausimas priimtas

Architektai: kokybiško gyvenimo mieste nebus, kol nebus bendruomenių

Bendruomenė yra toks pat natūralus dalykas, kaip tėvas ir motina, bet sovietmečiu jų nebuvo, nes sovietmetis nebuvo sėslių gyventojų laikas, LRT KULTŪROS laidoje „Nes man tai rūpi“ sako architektas Audrys Karalius. „Sovietinė migracija tave galėjo paskirti bet kur ir bet kada, į tavo miestą atvežti kitų paskirtųjų. Bet bendruomenė yra visiškai natūralus reiškinys, jei žmonės gyvena sėsliai“, – pastebi A. Karalius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Stalinas, kalba architektas, į Sibirą vežė būtent tuos žmones, kurie galėjo suburti bendruomenes, pavyzdžiui, netgi Kauno filatelistų sąjungos pirmininką ir komiteto narius, kažkokios kačių veislės būrelio vadovą: „Stalino galvoje buvo labai aiškus planas – žmogus, kuris sugeba vadovauti kokiai nors Siamo kačių augintojų bendruomenei, yra pavojingas Tarybų valdžiai, nes jis geba vadovauti. Taigi sovietmečiu buvo nugenėtos visos gebančių telkti lyderių grandys.“

Į laisvą Lietuvą, primena A. Karalius, atėjome labai draugiškai ir darniai, o kai atslūgo revoliucija ir ėmėme gyventi savo kiemuose, mes nebesusišnekame, nesusitariame, kur važiuoti, kur sodinti gėles, kur statyti automobilius.

„Pripažinkime, mes negalime tikėtis jokio kokybiško gyvenimo mieste, kur sutelkta daug žmonių, jei nesugebame susiorganizuoti bendruomenės pagrindo. Mes vienkiemyje galime taip gyventi, bet miestuose be bendruomenės gyventi negalime“, – pabrėžia architektas.

Vilniaus miesto mero patarėja ir  architektė Dalia Bardauskienė neslepia, kad gyvenamieji rajonai miestuose šiandien yra didžiausia našta, nes jie buvo suplanuoti tarybiniais metais pagal modernistinio planavimo principus: žmonės turėjo butelius su kambarėliais ir daug durelių, bet namas, aplinka buvo tvarkoma valdžios rankomis.

„Tragedija ta, kad dabar mes nebeturime kam skųstis, nes tapome to namo ir butų savininkais, bet netapome aplinkos šeimininkais. Gyvenamieji rajonai suplanuoti taip, kad tie masyvūs blokai užblokuoja bendruomeniškumą, nes žmogus nežino, kur jo kiemas, nesijaučia ten saugiai“, – kalba darnios urbanistinės plėtros specialistė.

Taigi, įsitikinusi ji, jei vėl nesukursime galimybės žmonėms susijungti į tam tikrus junginius, kuriuos šiandien vadintume ne bendruomenėmis, bet kaimynijomis, neišspręsime didžiausios problemos ir mūsų miestai pasens.

Visos laidos įrašą rasite LRT mediatekoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...