captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politinis elitas pasisakė apie D. Trumpo pergalę

D. Trumpui tapus Jungtinių Valstijų prezidentu abejojama ar ši šalis ir toliau išliks Europos saugumo garantu. D. Trumpas NATO yra pavadinęs nereikalingu ir teigęs, kad Europos saugumas Jungtinėms Valstijoms kainuoja per daug. Lietuvos vadovai ir politologai tikisi, jog Amerika toliau tęs savo užsienio bei saugumo politiką, išlaikydama įsipareigojimus NATO partneriams, taip pat ir Lietuvai, nors jau yra teigiančių, kad Europai reikia pačiai rimčiau susirūpinti savo saugumu.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Jei Hillary Clinton žadėjo JAV politikos tęstinumą, tai D. Trumpas – visiška priešingybė. Todėl pasaulio lyderiai naująjį Baltųjų rūmų šeimininką sveikina santūriai. Niekas nežino, ko laukti ir tikėtis, niekas negali prognozuoti, kokia kryptimi Jungtinės Valstijos žengs turėdamos naują vadovą. Juk D. Trumpas per rinkimų kampanija žarstėsi pažadais ir pasisakymais, kurie ne vieną šokiravo.

Kai kurie Europos politikai teigė besitikintys, jog tokie D. Trumpo pareiškimai, kad NATO pasenęs ir nebereikalingas, netaps realybe, o Vokietijos gynybos ministrė įsitikinusi – pati Europa turi ruoštis daugiau investuoti į savo saugumą. NATO generalinis sekretorius sako, kad Aljansas svarbus ir Europai, ir JAV.

„Labai svarbu, kad transatlantiniai ryšiai išliktų stiprūs, kai mes susiduriame su naujais saugumo iššūkiais – hibridiniu karu, kibernetinėmis atakomis, terorizmo grėsme. Mūsų Aljansas per 70 metų subūrė Amerikos draugus taikos ir konfliktų metais“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Pasak Lietuvos prezidentės, Jungtinėmis Valstijomis mūsų šalis pasitiki, nes tai artimiausias ir stipriausias sąjungininkas.

„Aktyviai dirbsime su naująją Jungtinių Valstijų administracija tiek dvišaliu lygiu, remiantis JAV ir Baltijos chartija, tiek NATO bei kitose tarptautinėse organizacijose. Stiprūs JAV ir Europos transatlantiniai ryšiai – geriausias atsakas geopolitiniams iššūkiams“, – kalbėjo šalie vadovė.

„Per mano 50 metų praktiką mačiau ne vieno prezidento pasikeitimą, ypatingai šiuo metu jis buvo gal truputį nediplomatiškas, neprezidentiškas, tačiau bendrai paėmus, manau, kad vienas didžiausių jo rūpesčių bus vidaus gyvenimo gerovės pakėlimas, nedarbo likvidavimas, persitvarkymas ir visa kita, ir čia nieko naujo. Aš manau, kad tas savaime susitvarkys. Galima pastebėti tik vieną dalyką, kad čia keliamas klausimas dėl Amerikos užsienio politikos, kad užsienio politika gali nukentėti. Jeigu pastebėjot, per visą rinkimų kampaniją apie užsienio politiką naujasis prezidentas mažai ką ir bekalbėjo. Tas tik parodo, jog užsienio politika yra gan nusistovėjusi, Trumpas nemato to kaip pirminio uždavinio. Tad ir jaučiu, kad šita politika bus tęsiama ir bent mums realaus pavojaus nėra, kad ji būtų kitokia“, – kalbėjo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Būtent Jungtines Valstijas nemažai Europos valstybių laiko saugumo garantu. Pastaroji šiais metais pažadėjo stiprinti savo buvimą Senajame Žemyne, padidino karinį biudžetą Europai. Tačiau D. Trumpas yra sakęs, kad Europos saugumas Jungtinėms Valstijoms per daug kainuoja ir yra suabejojęs saugumo garantijų išlaikymu. Nerimas kyla ir Baltijos šalims. D. Trumpas yra teigęs, kad sprendimo ginti Lietuvą, Latviją ir Estiją agresijos atveju neskubėtų priimti – pirmiausia įvertintų, ar jos vykdė įsipareigojimus NATO. Amerikos ambasadorė Lietuvoje sako, kad JAV vykdys pažadus partneriams, to tikisi ir Lietuvos diplomatijos vadovas. 

„Žinau, kad daug lietuvių nori suprasti, ką Lietuvai reiškia D. Trumpo buvimas prezidentu. Aš įsitikinusi, kad stipri mūsų dviejų šalių draugystė, trukusi dešimtmečius, ir toliau klestės. Turime tradiciją tęsti Amerikos politinę liniją po prezidento rinkimų. Ši tradicija taikoma ir užsienio politikai, įskaitant ir dvišalę ilgalaikę paramą demokratinėms institucijoms, mūsų įsipareigojimą sąjungininkams ir NATO aljansui, ekonominėms galimybėms“, – kalbėjo JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall.

„Posūkis yra ir pokyčiai bus, bet kažkokių dramatiškų revoliucinių pokyčių, kurie pažeistų JAV tęstinumo tradicijas, nėra pagrindo įžvelgti. Korekcijų aišku bus, bet nežinau ar yra prasmė čia iš anksto nuogąstauti, iš anksto nusivilti, ar iš anksto pasmerkti, kaip kažkas mėgina, na, aš, manau, jog klaidinga iš principo taip daryti“, – sakė Linas Linkevičius, Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Per pastaruosius du dešimtmečius Europos šalys mažino karių, technikos. Ši situacija pasikeitė tik po 2014-ųjų, kai Rusija ėmė žvanginti ginklais. Tačiau net ir tuomet Jungtinės Valstijos buvo ta šalis, kuri pirmoji atsiliepė į Baltijos šalių nuogąstavimus, atsiuntė karių kuopą, technikos ir nuolat tvirtino išlaikysianti įsipareigojimus ginti bet kurią NATO narę.

„Aišku, kad Trumpo retorika mus neramina, jo pasisakymai buvo panašūs į Putino pasisakymus, ypač kalbant, kad NATO pasenusi organizacija, kad ją reikia iš esmės keisti, o galbūt, apskritai nepalikti jos kaip tokios. Manau, kad tapęs prezidentu jis į tai žiūrės atsakingiau, o Kongresas ir Senatas neleis jam būti prezidentu, kokį jis save piešė visos kampanijos metu“, – kalbėjo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Pasak apžvalgininko, neatmestina, kad gali būti priimti sprendimai mažinti JAV vaidmenį siekiant Europos saugumo. Tačiau tokie sprendimai nepriimami greitai, to, greičiausiai, lengvai neleistų ir Respublikonų partija, kurios santykiai su jų deleguotu prezidentu labai įtempti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...