captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokuroras: Darbo partijos „juodoji buhalterija“ kėlė grėsmę visai politinei sistemai

Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje kalbama ne tik apie buhalterinės apskaitos pažeidimus, tačiau ir apie Politinių partijų ir organizacijų įstatymo finansavimo pažeidimus, tokie veiksmai kėlė grėsmę visai politinei sistemai, teigia Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas.
Saulius Verseckas. BNS nuotr.
Saulius Verseckas. BNS nuotr.

„Galima tvirtai teigti, kad tokia nusikalstama Darbo partijos veikla pavojinga ne tik dėl to, kad padarė turtinę žalą valstybei, bet visų pirma tokia partijos veikla kėlė grėsmes valstybei ir visuomenei, sunkias pasekmes kėlė visai politinei sistemai“, – pirmadienį per Aukščiausiojo Teismo posėdį sakė prokuroras.

Aukščiausiasis Teismas tęsė proceso dalyvių kasacinius skundus Darbo partijos byloje, baigta klausyti prokuroro kalba.

Pasak S. Versecko, akivaizdu, kad Darbo partija, gaudama nelegalių lėšų iš neteisėtų šaltinių, nesąžiningai elgėsi prieš kitas partijas, tai galėjo turėti įtakos 2004 metais vykusių Seimo rinkimų rezultatams.

Per šiuos rinkimus Darbo partija gavo 39 mandatus – daugiausiai iš visų partijų.

Bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2013 metų liepą nuosprendžiu yra konstatavęs, kad Darbo partija nuolat gaudavo pajamas, kurias slėpė, pajamų šaltinius įvardijo kodais, o neteisėtos pajamos nebuvo deklaruojamos valstybės institucijoms. Tokiais veiksmais buvo slepiami partijos rėmėjai, išvengta finansuotojų kontrolės. Taip pat nustatyta, kad iš neoficialių lėšų 2004 metais finansuota dalis rinkimų kampanijos.

Prokuroro vertinimu, kadangi pajamų šaltiniai buvo sąmoningai slepiami, tai leidžia daryti išvadą, kad lėšos gautos iš neteisėtų šaltinių. S. Verseckas taip pat pažymėjo, kad partijos neteisėtai gautų lėšų dalis buvo gerokai didesnė už teisėtai gautų lėšų dalį.

Kaip pavyzdį prokuroras nurodė, kad 2006 metais Darbo partija deklaravo 1 mln. litų išlaidų, tačiau nuslėpė apie 5 mln. litų pajamų ir beveik tiek pat pajamų bei išlaidų.

Prokuroras tvirtino, kad švelnesnes bausmes Darbo partijos byloje skyręs ir atmetęs kaltinimus dėl sukčiavimo Apeliacinis teismas nesivadovavo susiformavusia teismine praktika. S. Versecko manymu, teismas, palikdamas nenagrinėtus „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinius, padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus.

S. Verseckas sako, kad padarytus pažeidimus ištaisyti galima tik bylą grąžinus iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.

V. Gapšys LAT tvirtino neturėjęs ryšio su partijos buhalterine apskaita

Buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys sako, kad jis neturėjo jokio ryšio su partijos buhalterine apskaita ir nebuvo už ją atsakingas.

V. Gapšys pirmadienį kalbėjo Aukščiausiojo Teismo posėdyje, nagrinėjant šio nuteistojo, taip pat kitų proceso dalyvių skundus partijos baudžiamojoje byloje.

„Tiek Nijolė Steponavičiūtė, tiek Virginija Jagminaitė savo parodymuose nurodo, jog ataskaitos apie buhalterinę apskaitą buvo teikiamos Viktorui Uspaskichui ir Vitalijai Vonžutaitei, bet ne man. Tai rodo, kad aš neturėjau ryšio su partijos buhalterine apskaita, už ją niekada nebuvau atsakingas“, – sakė V. Gapšys.

Jis vienintelis iš nuteistųjų pirmadienį atvyko į teismo posėdį.

V. Gapšys teigė, kad turi būti panaikinti jam paskelbti tiek Vilniaus apygardos, tiek Apeliacinio teismo nuosprendžiai.

„Aš suprantu, kad byla sudėtinga ne vien dėl savo apimties, bet ir dėl didelio žiniasklaidos dėmesio, tačiau nemanau, kad dėl to turėtų kitaip taikomos teisės normos“, – sakė V. Gapšys.

Jis Aukščiausiajam Teismui taip pat skundžiasi dėl esą pažeistos jo teisės į gynybą perkvalifikuojant veiksmus.

Nuslėpė daugiau nei 11 mln. eurų

Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, tuometinį parlamentarą Vytautą Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.

V. Uspaskichui skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V. Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų, M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis. V. Uspaskichas ir V. Gapšys baudas jau sumokėjo, M. Liutkevičienei teismas leido baudą sumokėti per dvejus metus.

Aukščiausiajam Teismui taip pat pateikti juridinio asmens Darbo partijos atstovo buvusio pirmininko Valentino Mazuronio, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus Mariaus Žemgulio, nuteistųjų V. Uspaskicho, V. Gapšio ir M. Liutkevičienės kasaciniai skundai.

Bylą nagrinėja mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Aiduko, Rimos Ažubalytės, Tomo Šeškausko, Armano Abramavičiaus, Olego Fedosiuko, Birutės Janavičiūtės ir Sigitos Rudėnaitės.

„Šioje byloje keliamas teisės taikymo klausimas dėl reorganizuoto juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, civilinio ieškinio, dotacijos sprendimo gali būti reikšmingas teismų praktikai tiek baudžiamosiose, tiek ir civilinėse bylose“, – teigiama teismo nutartyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bus galutinė ir neskundžiama.

Bylos duomenimis, 2004-2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.

Generalinė prokuratūra siekia, kad „darbiečiai“ būtų nuteisti ne tik dėl „juodosios buhalterijos“, bet ir dėl sukčiavimo, kad baudžiamoji atsakomybė būtų pritaikyta ne tik minėtiems asmenims, bet ir juridiniam asmeniui – Darbo partijai, nepaisant to, kad ji buvo reorganizuota.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...