captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos kariuomenė apie kovą su Kremliaus propaganda pasakojo ne tik britams

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje ir Kremliaus propaganda privertė NATO valstybes susirūpinti savo informacine erdve. Tokioje situacijoje Lietuvos ir kitų Baltijos šalių patirtimi susidomėjo senosios demokratijos. Lietuvių strateginės komunikacijos specialistų paskaitos Didžiojoje Britanijoje buvo viena iš tokio bendradarbiavimo dalių.
Scanpix/Reuters nuotr.
Scanpix/Reuters nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) kariai spalio 17–21 dienomis Londone skaitė pranešimus apie Rusijos informacinį karą kaimyninėse šalyse.

„Mes visą savaitę, nuo ryto iki vakaro, dalyvavome susitikimuose su kariškiais, žurnalistais, akademine bendruomene. Tai buvo dešimt skirtingų renginių, kuriuose mes darėme problemos pristatymą, pasakojome apie situaciją Baltijos šalyse“, – 15min sakė SKD specialistas Tomas Čeponis.

Tai buvo ne pirmas tokio tipo vizitas į sąjungininkų šalis.

Kariškiai sako, kad aktyvus bendradarbiavimas strateginės komunikacijos srityje tampa įprastu dalyku regione, nes tai padeda nuspėti Kremliaus žingsnius.

Britams priminė Šaltąjį karą

Lietuvių specialistai kelias dienas bendravo su Didžiosios Britanijos kariuomenės 77-aja brigada, kurios užduotis – vadinamosios nekinetinės operacijos. Jie analizuoja informacinę erdvę ir pateikti ekspertinį vertinimą. Per kovines užduotis, kuriose reikalingos ir informacinės operacijos, 77-osios brigados kariai gali būti priskirti kitiems padaliniams.

„Tai iš tikrųjų stiprus dalinys, sukoncentravęs visus nekinetinius pajėgumus. Tai rodo, kad britai rimtai žiūri į tuos dalykus“, – sakė T. Čeponis.

Taip pat SKD specialistai Londone susitiko su Didžiosios Britanijos kariuomenės štabų atstovais, žurnalistais iš įtakingų leidinių, aukštųjų mokyklų dėstytojais, britų vyriausybės atstovais.

Lietuvių pranešimai susidėdavo iš trijų dalių: Kremliaus propagandos sistemos istorija, jų veikimas Baltijos šalyse ir kaip su tuo kovoja Lietuvos kariuomenės SKD.

„Pasakojome, kad posovietinėje erdvėje susiformavo tam tikros žmonių grupės, kurias Rusija stengiasi išlaikyti savo informacinėje erdvėje ir jomis manipuliuoti. Kalbėjome ir apie tokius techninius dalykus: kokius propagandinius naratyvus ir priešiškas žinutes jie kuria, kokias technikas ir įrankius naudoja, kokias nevyriausybines organizacijas finansuoja ir išnaudoja savo kultūros ir įtakos sklaidai“, – pasakojo SKD specialistas.

Po vieno susitikimo prie lietuvių priėjo britų karininkas, kuris tarnavo per Šaltąjį karą. Jis buvo sujaudintas, kad Kremlius vis dar naudoja tas pačias propagandos technikas.

„Jis sakė: taigi mes visa tai jau patyrėme! Pasirodo, tais laikais jo darbas buvo analizuoti Sovietų Sąjungos propagandą ir jos apraiškas Didžiojoje Britanijoje. Jis pasakojo, kad tuo metu sovietai finansuodavo visuomeninius judėjimus, kurie rengdavo antimilitaristinius protestus, per britų žiniasklaidą kurstė „branduolinės žiemos“ baimes ir panašiai“, – kalbėjo T. Čeponis.

SKD specialistas pasakojo, kad daugiausiai diskusijų sukėlė Rusijos televizijų ribojimas Lietuvoje. Nors britai paskelbė, kad užšaldys Kremliaus propagandos kanalo RT sąskaitas, tačiau žurnalistų bendruomenėje kilo nerimas dėl žodžio laisvės.

„Tai sudėtinga problema. Lietuva dažnai sulaukia savotiškų kaltinimų, kad bandome pažeisti demokratiją, nes imamės kanalų apribojimų. Mes bandėme išaiškinti, kad tokie kanalai kaip RT arba „Sputnik“ nėra laisvos žiniasklaidos priemonės. Tai yra Kremliaus finansuojamos ir kontroliuojamos valstybinės propagandos sklaidos įrankiai. Jų turinį kuria ne laisvi žurnalistai, bet informacinės įtakos specialistai, jų produktai yra nukreipiami į tikslines auditorijas. Negalima lyginti BBC ir RT“, – sakė T. Čeponis.

Ruošiasi Vokietijos karių dislokavimui

Lietuvos kariškiai pasakojo, kad vizitas į Didžiąją Britaniją buvo suplanuotas per strateginės komunikacijos specialistų susitikimą Vilniuje.

„Pas mus atvyksta kitų NATO šalių atstovai. Dažniausiai tai būna mūsų srities specialistai, su kuriais mes keičiamės informacija ir patirtimi“, – pasakojo specialistas.

Lietuvos kariuomenės SKD jau kelerius metus aktyviai bendradarbiauja su kitomis Baltijos šalimis, taip pat Šiaurės Europos valstybėmis ir Lenkija.

Tokių susitikimų esmė – keistis informacija, kad būtų išryškintos Kremliaus propagandos tendencijos ir nuspėti, kokios informacinės operacijos yra planuojamos.

„Pastebėjome, kad tai, kas įvyksta Suomijoje, vėliau būna atkartojama Baltijos šalyse. Arba – dalykai, kurie buvo panaudoti mūsų regione, vėliau pritaikomi Ukrainoje. Tai, kas pasiseka Ukrainoje, vėliau vėl atkartojama pas mus, – pasakojo T. Čeponis. – Svarbu suvokti, kad jie kaupia patirtį, analizuoja, todėl pavykę projektai yra atkartojami. Toks keitimasis patirtimi padeda planuoti į priekį ir nuspėti kai kuriuos žingsnius.“

Pavyzdžiui, per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje buvo nuspręsta, kad į Lietuvą atvyks Vokietijos kariuomenės batalionas, o į Estiją – britų kariai. Aljanso strateginės komunikacijos specialistai spėja, kad šiuos įvykius lydės ir Kremliaus propagandinės kampanijos.

„Lietuvoje galima priminti kažkokius neigiamus istorijos momentus, tarkime, nacių okupaciją arba kryžiuočių karus. Mažai abejonių, kad atskira informacinė kampanija bus vykdoma ir pačioje Vokietijoje. Ten bus bandoma parodyti Lietuvą juodomis spalvomis, kad visuomenė priešintųsi karių siuntimui“, – kalbėjo T. Čeponis.

Tokioje situacijoje strateginės komunikacijos specialistų užduotis bus išnarstyti Kremliaus propagandos žinutes ir parodyti visuomenėms propagandinės sistemos mastą.

Susirūpino informacinės erdvės apsauga

Aktyvus NATO šalių bendradarbiavimas kovoje su Kremliaus propaganda prasidėjo po 2014 metų viršūnių susitikimo Velse. Tada buvo aiškiai deklaruota: Rusija plėtoja hibridinio karo strategiją, kurios sudedamoji dalis yra informacinės operacijos, todėl aljanso šalys privalo stiprinti strateginę komunikaciją.

Prie panašios išvados priėjo ir Europos Parlamentas. Lapkričio pabaigoje politikai balsuos dėl rezoliucijos, kurios esmė – stiprinti strateginę komunikaciją kovoje su priešiška propaganda.

„Mes gyvename Vakarų pasaulyje, todėl negalime žaisti tokiomis pačiomis taisyklėmis kaip tai daro Kremlius. Ten viskas sukoncentruota režimo rankose: ir finansavimas, ir darbo organizavimas, ir specialistai. Jie gali sukurti uždarą informacinę erdvę, į kurią neprasiskverbia laisva Vakarų žiniasklaida. Mes negalime sau to leisti, todėl strateginė komunikacija yra pats geriausias atsakas“, – kalbėjo T. Čeponis.

Ką reiškia šis terminas „strateginė komunikacija“?

Šios srities specialistai stebi informacinę erdvę, analizuoja priešiškos propagandos tendencijas, konkrečias žinutes, jas iškonstruoja ir pateikia visuomenei argumentuotus paaiškinimus, kodėl jos yra neteisingos.

„Tai yra suvokimas, kad veiksmai turi ne tik fizinį poveikį, bet ir daro pokyčius informaciniame lauke. Tarkime, ta pati kariuomenė – jeigu ji tik mokysis kariauti, bet visiškai nesirūpins bendravimu su kariais, visuomene, nesiųs žinučių savo oponentams, tai rezultatai bus gerokai mažesni. Tas informacinės erdvės suvokimas ir yra strateginė komunikacija“, – aiškino T. Čeponis.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...