captcha

Jūsų klausimas priimtas

Padaugėjo susirgimų žarnyno virusinėmis infekcijomis

Atšalus orams, sparčiai pradeda plisti ne tik kvėpavimo takų virusinės infekcijos, bet ir virusinės žarnyno infekcijos, dažniausiai pasireiškiančios staigiu vėmimu bei viduriavimu, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Centro duomenimis, paskutinę spalio savaitę padaugėjo ne tik pavienių žarnyno virusinių infekcijų atvejų. Dvejose vaikų ugdymo įstaigose Šiauliuose ir Panevėžyje užregistruoti įtariami norovirusinės infekcijos protrūkiai. Epidemiologinis protrūkių tyrimas rodo, kad infekcija vaikų kolektyvuose išplito sąlyčio būdu, bet neatmetama ir plitimo per maistą tikimybė. 

Lietuvoje per paskutinius 5 metus kasmet buvo registruojama nuo 300 iki 800 norovirusinės infekcijos atvejų, apie 70 proc. atvejų sirgo vaikai iki 6 metų. 

Noroviruso sukelta infekcija – tai ūminė žarnyno infekcija, pasireiškianti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, bendru negalavimu, nedideliu karščiavimu. Ši  liga dar kitaip vadinama epideminiu virusiniu gastroenteritu, virusine diarėja, žiemos vėmimo liga.   

Kaip pasireiškia liga?

Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu. Vėmimas dažniau būna vaikams nei suaugusiems. Gali būti bendras silpnumas, galvos, raumenų skausmai. Apie 50  proc. ligonių gali būti karščiavimas. Staigus kūno skysčių netekimas (dehidratacija) yra dažniausia ligos komplikacija. Dažniausiai simptomai praeina po 24–60 valandų. Tyrimais su savanoriais nustatyta, kad apie 30 proc. užsikrėtusių liga kliniškai nepasireiškia, bet besimptomių viruso nešiotojų vaidmuo infekcijos plitime nėra gerai žinomas.  

Infekcijos plitimo epidemiologija  

Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo makroorganizmo imlumo. Norovirusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba žmogaus fekalijomis užterštu maistu bei geriamuoju vandeniu. Šie virusai yra pakankamai atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60 laipsnių.

Sergantis norovirusine infekcija virusus išskiria nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai 3 dienas pasibaigus viduriavimui. Kai kurie asmenys virusus gali platinti iki 2 savaičių po pasveikimo. Dažniausiai maisto kilmės protrūkiai yra susiję su termiškai neapdoroto maisto, užkandžių (mišrainių, salotų, sumuštinių) vartojimu. Maistas gali būti užkrėstas ir pirminiu būdu. Kiautiniai moliuskai (austrės) gali būti užkrėsti jų augimo vietose. Kitas maistas (braškės, avietės, salotos) gali būti užterštas prieš tiekimą į rinką ir neretai yra išplitusių tarptautinių protrūkių priežastis.   

Norovirusinės infekcijos profilaktikos pagrindas – rankų higiena, saugus maisto tvarkymas, aplinkos valymas ir dezinfekcija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close