captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Karbauskis apie santykius su Lenkija: neturime kito pasirinkimo

Lietuvos užsienio politika turi būti tęsiama, tačiau dėl geopolitinės padėties reikia gerinti santykius su kaimynais, ypač – su Lenkija. Taip LRT.lt teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Manome, kad užsienio politika turėtų būti tęsiama – esame Europos Sąjungos (ES) ir NATO nariai. Tie sprendimai, kurie buvo daromi ir palaikomi Europos ir NATO, turi būti tęsiami. Turime išlaikyti vienybę ir politikos tęstinumą. Dėl to nematau jokių problemų“, – LRT.lt sako R. Karbauskis.

„Valstiečių“ lyderis pabrėžia, kad dėl Rusijos ir Baltarusijos irgi turėtų būti laikomasi tokios pačios politinės linijos. Tačiau su kitais kaimynais, jo nuomone, reikėtų bendrauti kitaip, nei iki šiol.

Jau iškart po antrojo Seimo rinkimų turo LVŽS pirmininkas pareiškė, kad, kalbant apie užsienio politiką, reikia stiprinti santykius su Latvija, Estija, Lenkija ir Skandinavijos šalimis.

Portalo LRT.lt paprašytas patikslinti, kuriose srityse reikia gerinti santykius su kaimynais, R. Karbauskis teigė turėjęs omenyje elektros tinklų sinchronizavimą, taip pat – „Rail Balticos“ ir kitus klausimus.

„Turime daug klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Tikiuosi, kad tai bus padaryta. Manau, kad ir Lenkija galbūt laukė šių Seimo rinkimų, tikėdamasi, kad bus iš naujo sėsta prie derybų stalo. Labai svarbu, kad nebūtų jokių išankstinių sąlygų, kurios būtų vienaip ar kitaip primetamos. Tikiuosi, kad rasime tuos kelius, kad nereikėtų nei mums, nei jiems daryti nepriimtinų sprendimų“, – apibendrino R. Karbauskis.


R. Karbauskis ir D. Grybauskaitė, BNS nuotr.

Jo žodžiais, geopolitinė padėtis šiuo metu yra tokia, kad turime padaryti viską, jog Lietuvos ir Lenkijos santykiai gerėtų. „Mes neturime pasirinkimo ir, man atrodo, partneriai Lenkijoje tą puikiai supranta. Dabartinis bendravimas ir bendradarbiavimas tikrai nepakankamas, jūs tą puikiai žinote. Mes turime tiek daug galimų mums labai svarbių projektų, [neįmanomų įgyvendinti be Lenkijos]. Na, pavyzdžiui, pabandykite įgyvendinti sinchronizacijos projektą nebendradarbiaudami su Lenkija“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Tačiau, jo teigimu, tai nereiškia, kad Lietuva turi priimti išankstines Lenkijos sąlygas. „Tiesiog iš naujo turime sėsti prie stalo ir pasišnekėti vienas su kitu žiūrėdami į akis, kad viskas, ką mes darysime, yra dėl Lenkijos ir Lietuvos žmonių“, – pridūrė R. Karbauskis.

LRT.lt perklausus, ar tai tikrai nereikš, kad Lietuva turės įgyvendinti nemažai Lenkijos pageidavimų, R. Karbauskis atsakė: „Manau, pasikeitus žmonėms prie derybų stalo pokalbis gali būti konstruktyvesnis. Pas mus labai daug politikos, bet labai mažai racionalumo. Pabandysime padaryti viską, kad situacija pagerėtų.“

Tuo metu Latvija, pasak R. Karbauskio, yra strateginis partneris, todėl Lietuva esą turi padaryti viską, kad išspręstų visas kylančias problemas. „Jei per šiuos ketverius metus tų problemų neišspręsime, tai nežinau, kada išspręsime... Dabar Latvijos valdžioje yra Žaliųjų ir valstiečių sąjunga“, – komentavo R. Karbauskis.

LRT.lt jau rašė, kad Lietuvą ir Latviją sieja daug bendrų strateginio lygmens interesų, tačiau ne visuomet pavyksta susitarti dėl svarbių projektų: ilgai kalbėta apie regioninį SGD terminalą, kuris galėjo būti statomas Latvijoje, bet galiausiai, pripažinus, jog latviai išlieka priklausomi nuo 2017 m. baigsiančio galioti ilgalaikio kontrakto su „Gazprom“, nuspręsta eiti kitu keliu. Lygiai tas pat vyksta su „Rail Baltica“, kai emocinis, kultūrinis ar istorinis artumas neatsveria pragmatinių interesų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...