captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimų laimėtojų planai: kurie iš jų virs realybe?

Rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga žada kai kurių radikalių permainų. Ekonomistai nesutaria, kaip naujos valdžios darbai paveiks mūsų gyvenimą ir visos šalies ekonomiką.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

LVŽS rinkimų programoje teigia, kad yra socialinės rinkos ekonomikos šalininkė: „Tokioje ekonomikoje nėra vietos lupikavimui ir monopolijų dominavimui, žmogaus ir gamtos išteklių pereikvojimui“. Dokumente numatyta ne tik apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais, juos branginti, mažinti prieinamumą juos parduodant tik specializuotose parduotuvėse ir uždraudžiant bet kokią jų reklamą. Būsimi valdantieji taip pat užsibrėžę keisti mokesčius. Pvz., socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas sujungti su gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir jį taikyti ne tik darbo užmokesčiui, bet ir visoms kitoms pajamoms.

„Tvarkysime mokesčių sistemą, mažindami išlygas ir neapibrėžtumą, kurie sudaro galimybes teisėtai arba pusiau teisėtai išvengti mokesčių. <...> Griežčiau reglamentuosime įmonių lėšų naudojimą jų vadovų asmeniniams poreikiams. Taip sumažinsime šią galimybę išvengti mokesčių“, – rašoma valstiečių ir žaliųjų programoje.

Joje numatyta, kad ilgainiui mažinant pajamų nelygybę, bus siekiama pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė.

Kita vertus, jau iki kitų metų vidurio vidutinę pensiją LVŽS žada padidinti 40 Eur.

Paguoda, kad nebus kaip Lenkijoje

DELFI paklaustas, kokią įtaką žmonių padėčiai turės šios socialinės rinkos ekonomikos programos nuostatos, SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda šyptelėjo: „Negali sakyti, kad nėra vietos lupikavimui ir monopolizmui ir tuo pačiu metu siūlyti prekybos alkoholiu monopolio įteisinimą. Tartum vienoje vietoje prieštaraujama monopolijoms, kitoje vietoje – jos dirbtinai kuriamos“.

Vis dėlto ekonomistas išskyrė tris svarbiausias sritis, kuriose rinkimus laimėjusi partija planuoja nemažai naujovių: darbo rinkos reguliavimą, mokesčių politiką, pensijos sistemos finansavimą.

„Matyt, mažiausiai galėtume pasakyti apie darbo rinkos reguliavimą. Viena yra daug kritikuoti Darbo kodeksą (DK) kaip tokį, o kita – teikti konkrečius pasiūlymus. Jeigu, sakykime, partija susikoncentruoja į prezidentės veto – čia vienoks požiūris. Jeigu ji nori iš principo keisti DK – tai kitas dalykas. Pasakyti, kokiu keliu bus einama, ganėtinai sudėtinga. Pasiūlymas atidėti jo įsigaliojimą irgi, tiesą sakant, nelabai aiškus, kadangi DK buvo kuriamas ne šiaip susigalvojus, neturint ką veikti. Jis rengtas atsižvelgiant į Lietuvos konkurencingumui kylančius iššūkius, kokiame nelengvame pasaulyje mes gyvename, kaip Lietuva konkuruoja su kitų šalių gamintojais ir siekiant verslui sudaryti tinkamesnes sąlygas ir padidinti investicijų patrauklumą. Tai būtų turėję teigiamos įtakos ir darbo vietų kūrimui, ir atlyginimams Lietuvoje, o šis sąryšis pas mus ne visada pripažįstamas“, – svarstė ekonomistas.

Jo teigimu, LVŽS siūlomi mokesčių sistemos pakeitimai nelabai skiriasi nuo kitų partijų: „Kaip antai darbdavio mokamų „Sodros“ įnašų ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) apjungimas paliekant pensijų draudimo įmoką, kuri tarsi ir turėtų finansiškai aprūpinti tą kintamąją pensijos dalį, kuri ir toliau liktų „Sodroje“.

Kitos partijos siūlo radikalesnį kelią – visas įmokas sujungti su GPM ir atitinkamai padidinti darbuotojo atlyginimą. Taip į apmokestinamas pajamos pateks ne tik samdomo darbo, bet ir kapitalo pajamos. Faktiškai tai reikštų didesnį pastarųjų apmokestinimą, nes dabar joms taikoma 15 proc. GPM tarifas. Tai turės įtakos investuotojų elgesiui, jų požiūriui į Lietuvą.“, – komentavo G. Nausėda. Jis abejojo, kaip būsimos valdančiosios koalicijos partneriai vertins nuostatą, kad pensijų kaupimas fonduose turėtų būti vykdomas ne „Sodros“, o valstybės biudžeto lėšomis.

Tačiau kai kuo ir pasiguodė: „Paguoda bent tai, kad, skirtingai nei prieš kurį laiką Lenkijoje, nesiūloma sukauptų pensijų fondų nacionalizuoti, kas būtų labai didelis smūgis visai pensijų reformai“.

Staigių pokyčių nesitiki

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertino kai kurias LVŽS rinkimų programos nuostatas, tačiau kol kas esą anksti svarstyti, kiek iš jų bus įgyvendinta – neaišku, kokia bus vyriausybė ir šios programa.

„Manau, kad yra užčiuopta viena aiški Lietuvos problema – perteklinis alkoholio vartojimas. Pasiryžimas ją išspręsti yra sveikinimas. Tik nežinau, ar tam būtinas valstybės monopolis ar užtenka kitų griežtesnių alkoholio prekybos kontrolės priemonių, bet, manau, šia kryptimi partija judės ir, tikiuosi, turės teigiamų rezultatų. Dėl didesnio vaidmens kitose srityse, pvz., farmacijos, bankininkystės, turėčiau didesnių abejonių. Ar valstybei labai reikia kištis į tuos sektorius, kuriuose pakankamai didelė privataus sektoriaus konkurencija? Juolab, kad Lietuva negarsėja, kad labai skaidriai ir efektyviai valdytų valstybės įmones. Jau dabar valstybei priklausančios įmonės turi nemažai problemų, jos neefektyvios, nepelningos. Kažin ar dar kelių skirtingų tokių įmonių steigimas, duotų teigiamų rezultatų konkurencijai ir valstybės finansams, ypač, jeigu reiktų jas subsidijuoti iš valstybės biudžeto“, – svarstė ekonomistas.

Jo įsitikinimu, Lietuvoje yra opesnių problemų, kitų darytinų prioritetinių reformas, kurios duotų daugiau naudos ilguoju laikotarpiu: „Pvz., švietimo sistema, kuri neefektyviai naudoja lėšas ir orientuota į kiekybę, o ne kiekybę, yra didesnis prioritetas, nei tai, kokią rinkos dalį turi užimti viena mažmeninės prekybos įmonė, ką irgi žada reguliuoti LVŽS“. N. Mačiulis sutiko, kad būtina keisti šalies mokesčių sistemą. Esą čia reforma reikalinga, tačiau ji turėtų būti nuosekli, o ne kosmetinė, kai šiek tiek pataisomas GPM ar pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymas.

„Reikia keisti turbūt visą sistemą, ją paprastinant ir mažinant mokestinę naštą darbo pajamoms ir perkeliant ją kurioms nors kitoms. Tačiau, tiesą sakant, pasigedau konkretesnės vizijos, kaip galėtų pasikeisti mokestinė našta. Man atrodo, kad nė viena partija neturi aiškios vizijos, kaip reikėtų reformuoti Lietuvos mokesčių sistemą, nes rekomendacijos, kurias dažniausiai pateikia Tarptautinis valiutos fondas, kitos tarptautinės institucijos ar ekonomistai – tai yra mažinti darbo mokesčius ir prarastas pajamas kompensuoti turto mokesčiais, yra dažniausiai nepopuliarios. Nesu tikras, ar tokios nepopuliarios reformos bus pasiruošusi imtis naujoji vyriausybė. Paprastai jos įgyvendinamos per krizę, o ne ekonomikos augimo laikotarpiais“, – komentavo N. Mačiulis.

Jo teigimu, kol kas neaišku, kiek LVŽS programos nuostatų bus perkelta į būsimos vyriausybės programą, nes jai gali dėl kai ko nusileisti ieškant kompromisų su būsimais koalicijos partneriais: „Labiausiai tikėtinas scenarijus yra gana inertiška ekonominė ir socialinė politika. Staigių pokyčių nebus, nors jų iš tikrųjų reikėtų. Nors, kai kuriose srityse švietimo, sveikatos apsaugą, valstybės valdymo modelį ir valdžios išsikerojimą, neefektyvų turto valdymą, čia reikia greitų, skausmingų, kartais nepopuliarių reformų“.

Kai kurie pokyčiai būtų vagystė?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas kiek griežčiau vertina kai kurias LVŽS rinkimų programos nuostatas.

„Pavyzdžiui, iš jos neaišku, ar išliks antroji pensijų pakopa. Jei žmonėms bus uždrausta dalį lėšų pervesti ne į „Sodrą“, bet į savo pensijų fondą, tai bus vagystė iš milijono Lietuvos piliečių, bandančių susitaupyti senatvei. Jei valdiškų vaistinių steigimo tikslas – pigesni vaistai, reikia naikinti nereikalingus ribojimus vaistų importui, vaistinių veiklai (pvz., kad vaistinė privalo būti mažiausiai 60 kv. m ploto). O valdiškų vaistinių steigimas yra mokėtojų pinigų švaistymas valdiškam bizniui, bet ne vaistų atpiginimui. Galiausiai, valdiškos vaistinės iš rinkos pirma išstumtų smulkias, tinklams nepriklausančias vaistines“, – komentavo jis.

Pašnekovas įsitikinęs, kad valdiškas alkoholinių gėrimų prekybos monopolis Lietuvoje nereikalingas. „Jei norima pakelti alkoholio kainą – užtenka padidinti akcizą. Jei norima sumažinti pardavimo vietų – užtenka sumažinti licencijų skaičių. Kai valdžia pradeda brautis į verslą, jos apetitas kyla bevalgant. Bijau, kad po valdiškų alkoholio parduotuvių ir valdiškų vaistinių, kils noras kurti valdiškas maisto prekių parduotuves“, – svarstė Ž. Šilėnas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...