captcha

Jūsų klausimas priimtas

Audringa lyderių dvikova: ko iš tiesų siekė R. Karbauskis

Ketvirtadienį LRT televizijos laidos „LRT forumas“ metu vyko paskutiniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderių debatai prieš antrąjį Seimo rinkimų turą.Emocingos dvikovos metu vienais realiausiu būsimosios valdančiosios koalicijos partneriais vadinami Gabrielius Landsbergis ir Ramūnas Karbauskis svaidėsi kandžiomis replikomis bei skambiais pareiškimais, o kai kuriais klausimais pozicijos atrodė visiškai nesuderinamos. Tačiau kokios tikrosios šios dramatiškos kovos priežastys?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Daugiausiai mandatų pirmajame rinkimų ture iškovojusios dvi partijos – TS-LKD ir LVŽS jau šį sekmadienį, spalio 23-ąją grumsis ir dėl persvaros antrajame rinkimų ture. Daugiausiai antrajame rinkimų ture yra TS–LKD kandidatų – 42. Nedaug nuo jų atsilieka ir LVŽS – į antrąjį turą iškopė 40 jų atstovų.

Antrajame ture taip pat varžysis 21 kandidatas – iš Socialdemokratų partijos, 12 – Liberalų sąjūdžio, penki – Darbo partijos, penki – save išsikėlę, keturi – „Tvarkos ir teisingumo“, po du – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), po vieną – „Lietuvos sąrašo“, Lietuvos žaliųjų partijos bei Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos kandidatus.

Kol kas viešojoje erdvėje sklandė pačių TS-LKD ir LVŽS lyderių kurstoma nuomonė, kad daugiausiai galimybių formuoti būsimąją valdaniąją koaliciją turi būtent šios partijos.

Konservatoriai koalicijoje pageidauja matyti Liberalų sąjūdį, nors pats LVŽS lyderis R. Karbauskis kol kas atmeta bet kokią galimybę dirbti su liberalais ir pastarąsias dvi savaites nuolat kartoja, kad konservatoriai dėl koalicijos esą gali susitarti su socialdemokratais.

LRT televizijos laidoje „LRT forumas“ TS-LKD ir LVŽS nuomonių skirtumai išsiskyrė dar labiau: akis į akį susidūrę G. Landsbergis ir R. Karbauskis negailėjo kritikos vienas kitam.

Apsikeitė kandžiomis replikomis

Aršiai laidoje savo poziciją akcentavęs LVŽS lyderis stengėsi labiau pabrėžti vertybinius ir ideologinius partijų skirtumus dėl mokesčių, pagalbinio apvaisinimo, partnerystės įstatymo bei savo patirtį ir kelių sričių išmanymą. Sąlyčio taškus pabrėžti mėginęs G. Landsbergis, savo ruožtu taip pat kelis sykius nesusitvardė, o laidos pabaigoje netgi pareiškė, kad oponentui esą parankiau būtų burti koaliciją su socialdemokratais.

„Su Oleku į koaliciją galėsit eiti patys“, – tėškė G. Landsbergis, turėdama someny įtakingą socialdemokratą, Krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką, kurį prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai pavadino susikompromitavusiu politiku dėl „auksinių šakučių skandalo“.

„Matyti didelė panika dėl to, kaip atrodys situacija po rinkimų. Išties praktiškai kasdien mes vis girdime naujus reikalavimus, naujas raudonas linijas braižomas. Jau net sunku susekti, ko dar nenori matyti naujoje Vyriausybėje, kokių dar naujų įdomių idėjų atsineša valstiečiai ir žalieji prie dar kol kas būsimo derybų stalo.

Atrodo, kad programa viena parašyta buvo kažkada, o dabar rašoma nauja – paskutinių dienų debatų programa“, – jau kiek atašus aistroms penktadienio rytą Žinių radijuje penktadienio rytą debatus su R. Karbauskiu komentavo pats G.Landsbergis.

Žodžių mūšis – taktinis ėjimas?

Vis dėlto ši audringa diskusija analitikams didelės nuostabos nesukėlė. Ryšių su visuomene specialistas Arijus Katauskas tikino, jog jį nustebino ne aršus R. Karbausko tonas, o visi tie, kurie stebėjosi ar net piktinosi LŽVS lyderio pasirodymu.

„Visą vasarą per visus kanalus jis kalbėjo tą patį. Tai žmogus, kurio kas antras (šaržuoju) pasirodymas viešai buvo vadinamas „pareiškimu“. Tai yra žmogus, kuris komentavo apie pagalbinį apvaisinimą, kėlė siaubą prekybininkams ir t.t. Jis su šita retorika savo reitingus augino jau daug mėnesių. Dabar jis tik užakcentavo ir, mano nuomone, tai padarė gerai“, – rašė A. Katauskas.

DELFI specialistas aiškino, kad savo kalba R. Karbauskis pirmiausiai kreipėsi į savo, o ne į LŽVS lyderio išsigandusius TS-LKD bei liberalų rinkėjus. Pirmiausiai į tuos, kurie yra pikti ir pirmajame ture balsavo už Darbo partiją arba „Tvarką ir Teisingumą“ ir nemėgsta konservatorių.

„R. Karbauskis laikėsi savo linijos, kuri labai aiškiai matėsi visą kampanijos laikotarpį. Jis stengėsi visas rezonansines temas sukti per save. Pavyzdžiui, pagalbinio apvaisinimo tema“, – teigė A. Katauskas. Dėl pagalbinio apvaisinimo R. Karbauskis aršiai kritikavo konservatorius, o patį G. Landsbergį spaudė dėl jo pažiūrų homoseksualų partnerystės klausimu.

Toks aršumas sukėlė nemažai nuostabos, kurią A. Katausko manymu, galima aiškinti tuo, jog kol kas visas dėmesys pirmiausiai buvo nukrypęs į šaipymąsi iš skandalų susijusių su liberalais bei socialdemokratais.

Be to, LŽVS jau kurį laiką dėl nepartinio, tačiau su šia partija į rinkimus einančio Sauliaus Skvernelio populiarumo jau kurį laiką daug kas kabino nugalėtojų aureolę. Tačiau į tai daugelis dabar besistebinčių R. Karbauskio pasisakymais iki šiol esą nekreipė dėmesio.

„Manau, kad R. Karbauskiui tikslą – iškomunikuoti savo žinutes, sukelti triukšmą ir pabandyti provokuoti, kad jo žinia pasklistų kuo plačiau, pavyko. Dabar visas pasipiktinimas dar gali būti panaudotas sustiprinti tą argumentą, kad jį neva visi puola ir siekti, kad žmonės eitį balsuoti prieš G. Landsbergį“, – teigė A. Katauskas.

Būtent todėl, anot A. Katausko, laidoje R. Karbauskis turėjo galimybę paskutinį kartą sumobilizuoti savo rinkėjus, emocingai naudodamas visus rinkimų kampanijos akcentus, mat kiekvienas balsas gali būti lemiamas naujosios koalicijos formavimo metu.

Panašiai kalbėjo ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Liutauras Gudžinskas.

Jo teigimu, iš LŽVS pusės jaučiasi neslepiama baimė, kad į antrąjį rinkimų turą neateis pakankamai valstiečių-žaliųjų rinkėjų – R. Karbauskis nesyk yra minėjęs, kad jei į antrąjį turą ateis mažiau, nei 30 proc. rinkėjų, jo partija pralaimės.

Tuo tarpu konservatorių rinkėjai paprastai balsuoja disciplinuotai, todėl turi geresnes galimybes. Tad kaip LŽVS gali paraginti savo rinkėjus?

„R. Karbauskio rinkėjai – balsavę už „Tvarką ir Teisingumą“ bei Darbo partiją, kurie nemėgsta konservatorių. Bet jei vis tik kalbama apie galimą koaliciją būtent su TS-LKD, tai būtina parodyti aiškią takoskyrą, kitaip – kodėl tie, anksčiau balsavę už „darbiečius“ ir „tvarkiečius“ turėtų ateiti į rinkimus? Būtent todėl kurta priešprieša, keltas Andriaus Kubiliaus klausimas. O ar pavyko, tai sunku pasakyti, nes aiškios linijos R. Karbauskis nenubrėžė“, – teigė politologas.

Varžovai pasiekė savo tikslus

Be to, kaip antrino A. Katauskas, po rinkimų viskas stos į naujas vėžes ir pozicijos bus derinamos iš naujo, o kol kas abi pusės siekia iš paskutiniųjų prie balsadėžių atsivesti kuo daugiau savo rėmėjų.

A. Katausko manymu, G. Landsbergis debatuose pasirodė solidžiau ir geriau dėliojo argumentus.

„Tiesa, jautėsi, kad agresyvus R. Karbauskis G. Landsbergiui tapo netikėtumu ir jam sunku su tokiais veikėjais debatuoti – tai matėsi dar pirmojo turo metu, kai G. Landsbergis debatavo su Vytautu Gapšiu“, – sakė A. Katauskas.

Tuo tarpu L. Gudžinsko manymu, G. Landsbergis kelis sykius prarado savitvardą ir netgi jautėsi tam tikra arogancija R. Karbauskio atžvilgiu. Tačiau tuo pat metu konservatorių lyderis stengėsi labiau glaistyti nesutarimus ir gludinti kampus. Todėl pagal keltus tikslus būtų galima skelbti lygiąsias.

„Ir vienas, ir kitas elgėsi gerai, nors vizualiai paprastam žmogui galėjo atrodyt, kad laimėjo kažkuris vienas – G. Landsbergiui gal ir pavyko neleisti įkalti labai didelio pleišto tarp LŽVS ir TS-LKD, tuo tarpu piktiems rinkėjams R. Karbauskio tvirta ranka bus motyvas. Manau, kad stebėjome vieną įdomiausių etapų šiuose rinkimuose“, – konstatavo A. Katauskas.

Be to, jo manymu R. Karbauskis gali žiūrėti dar toliau – ne tik į Seimo rinkimų baigtį ir valdančiąją koliciją, bet ir taikytis į aukščiausią šalies postą po 2019-ųjų prezidento rinkimų.

Pavojinga ir mažumos vyriausybėje, ir opozicijoje

A. Katauskas neatmetė galimybės, kad G. Landsbergiui ir visai TS-LKD jau nebėra kur trauktis nuo siekio žūtbūt formuoti ministrų kabinetą, kad ir mažumos vyriausybę, tuo tarpu R. Karbauskis pasilieka daugiau atvirų kelių ir galbūt rizikuoti likti opozicijoje.

Kita vertus, mažumos vyriausybės scenarijus atrodo pernelyg trapus. Anot L. Gudžinsko, mažumos vyriausybė negalėtų tikėtis didelio palaikymo iš socialdemokratų, kuriuos aršiai kritikuoja konservatoriai, o opozicijoje likusi LŽVS iš viso neturėtų tikslo remti mažumos vyriausybę.

Be to, Lietuvoje yra kitokia praktika, nei Šiaurės šalyse, kur mažumos vyriausybes tam tikrais klausimais gali palaikyti į opoziciją patekusios partijos, mainais įgydamos savų svertų.

Tuo metu Lietuvoje patekusi į Seimą su dešimtimis mandatų ir negavusi valdžios LŽVS gali pernelyg rizikuoti ir netgi skilti. L. Gudžinskas, pabrėžė, kad LŽVS yra partija su neaiškiomis vertybėmis ir daliai narių, atsidūrusių opozicijoje galėtų kilti įvairių pagundų perbėgti į kitas frakcijas – tai rodo ir praeities pavyzdžiui, pavyzdžiui skilimai Darbo partijoje bei Tautos prisikėlimo partijoje.

Intrigos gali įnešti ir populiariausias LŽVS sąrašo politikas – S. Skvernelis, kuris kol kas netgi vengia stoti į pačią partiją. Juo labiau, kad R. Karbauskio ir S. Skvernelio pozicijos daugeliu klausimų pastaruoju metu išsiskyrė.

S. Skvernelis galbūt net padarė klaidą, suartėdamas su konservatoriams, o R. Karbauskiui būtent ir reikėjo tos takoskyros“, – pabrėžė politologas.

„Manau, kad S. Skvernelis žaidžia savo žaidimą, – antrino A. Katauskas, – Jis yra labiau liberalas su savo pasisakymais, tačiau kartu, žinoma, davė daug naudos ir LŽVS, nes ir pats negalėjo ilgai likti be partijos. Ko nepadarysi dėl posto“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close